Didžiausias protestas nuo komunizmo laikų – išbandymas dar vienam Rytų Europos lyderiui

Supykdytas populistų politinės sėkmės visoje Europoje, Mikulašas Minaras prieš dvejus metus atidėjo teologijos studijas, kad stotų į nelygią kovą su galingiausiu šalies žmogumi.

Įsiliejęs į besipiktinančiųjų vyriausybės politika bangą, kuri ritasi per Europos Sąjungos postkomunistinį rytinį sparną, 26-metis vyras suorganizavo didžiausią demonstraciją Čekijos Respublikoje nuo pat 1989 m. Aksominės revoliucijos.

Net 100 000 žmonių susirinko antradienį Prahos Šv. Vaclavo aikštėje, komunizmą nuvertusių mitingų vietoje, kad pareikštų ultimatumą milijardieriui ministrui pirmininkui Andrejui Babišui. Protestuotojai teigia, kad jis netinkamas eiti šias pareigas, nes konfliktuoja su ES vykdomąja valdžia dėl finansinės paramos, be to, tėvynėje jam gresia kaltinimai dėl kriminalinio sukčiavimo.

Pasak M. Minaro, tokia situacija kelia grėsmę teisinei valstybei, panašiai kaip įvykiai Vengrijoje ir Lenkijoje, kur valdančiosios partijos gavo įspėjimą iš ES dėl demokratinių normų pažeidimo. A. Babišas visus kaltinimus atmetė ir pavadino protestus politine „kampanija“ prieš jį.

„Mes kaunamės nelygioje kovoje, – sakė M. Minaras. – Tačiau darosi aišku, kad mūsų idėja veikia.“

Protestai vyksta A. Babišui, šalies antrajam turtingiausiam žmogui ir populiariausiam politikui, sudėtingu metu. Jo ANO partija praėjusį mėnesį vykusiame Europos Parlamento balsavime laimėjo mažiau balsų, nei buvo tikėtasi, o jo populiarumas, nors vis dar didelis, praėjusį mėnesį ėmė kristi.

Tačiau didžiausios jo problemos susijusios su ryšių tinklu tarp žiniasklaidos, žemės ūkio ir jo įsteigto trąšų konglomerato, bei ES subsidijomis.

Preliminarus Europos Komisijos pranešimas nustatė, kad A. Babišas yra įsivėlęs į interesų konfliktą, nes, nepaisant to, kad savo verslo imperiją investavo į trestus, jis turi įtakos ES fondams, į kuriuos jie gali pretenduoti. A. Babišas antradienį projektą pavadino bandymu destabilizuoti šalį.

„Šis auditas yra labai abejotinas, – pareiškė A. Babišas įstatymų leidėjams. – Laikyčiau jį ataka prieš Čekijos Respubliką.“

Tėvynėje A. Babišui gresia galimi kriminaliniai kaltinimai: įtariama, kad jam kadaise priklausiusi bendrovė praėjusį dešimtmetį neteisėtai įsisavino maždaug 2 mln. dolerių ES paramos. Dieną po to, kai policija rekomendavo prokurorams iškelti prieš jį bylą, netikėtai atsistatydino šalies teisingumo ministras. A. Babišas jį pakeitė savo sąjungininke Marie Benešova, kuri prieš dvejus metus atsisakė atimti iš ministro pirmininko imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirtingai nei Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos lyderiai (Rumunijos valdančiosios partijos lyderis Liviu Dragnea praėjusią savaitę buvo įkalintas dėl korupcijos), A. Babišas stengėsi į teismų veiklą nesikišti.

Tačiau protestuotojai tvirtina, kad jis peržengė ribą, paskirdamas naująja teisingumo ministre Marie Benešovą, baimindamiesi, kad ji gali apsaugoti ministrą pirmininką nuo baudžiamųjų kaltinimų, nes prokurorai jai bus pavaldūs. A. Babišas šią mintį atmetė, pareiškęs, kad jo konkurentai suklastojo kaltinimus, norėdami pakenkti jo politinei karjerai.

M. Benešova pritarė, kad tyrimą prieš jos viršininką galėjo užsakyti oponentai, bet sakė, kad vyriausiojo prokuroro keisti neketina.

A. Babišas pažadėjo tęsti darbą net tuo atveju, jei jam vis dėlto bus pareikšti kaltinimai, o bet kuris teismo procesas gali užtrukti metų metus. Jaunesnioji jo koalicijos partnerė, socialdemokratų partija, taip pat neketina jo pakeisti, o tai reiškia, kad jokios tiesioginės grėsmės jo mažumos vyriausybei nėra.

M. Minaras teigia, kad nors A. Babišas gali likti valdžioje iki pat 2021 m. rinkimų, protestai jau padarė poveikį.

„Tiek daug žmonių prisijungė prie mūsų dar iki demokratinių struktūrų keitimo, – sakė jis. – Jei jas keisti vis dėlto prireiks, į gatves išeis dar daugiau žmonių.“