„Puikiai suprantame, kad Kinijoje tokios praktikos nėra. Tai didelės abipusės pagarbos ir pasitikėjimo Rusija ženklas. Kalbant apie pandas, veide net ir nenoromis atsiranda šypsena. Taigi, su didele pagarba ir dėkingumu priimame šią ypatingą dovaną. Labai ačiū“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Vėliau Kinijos ir Rusijos prezidentai apsilankė Maskvos zoologijos sodo paviljone, kur ir įsikūrė pandos. „Kokios juokingos“, – pastebėjo Rusijos prezidentas.

Kokios sąlygos lėmė tokią ypatingą dovaną, ir kas ta vadinamoji pandų diplomatija?

Rusija pandas gavo nemokamai? Greičiausiai toli gražu ne. Kadaise Kinijos valdžia šiuos mielus gyvūnus dovanodavo savo sąjungininkams, tačiau nuo 1982 metų Pekinas jas dovanoja tik tam tikrose geografinėse ribose – Honkongui, Makao, Taivanui.

1984 metais prasidėjo projektas, pavadinimu „Pandų nuoma“. Nuomos sutartį zoologijos sodai pasirašo dešimčiai metų, o užsienio valstybių zoologijos sodai Kinijos valdžiai už tokią galimybę turi susimokėti beveik po 1 mlrd. dolerių už vieną gyvūną, paaiškino Carnagie centro programos vadovas, politologas Aleksandras Gabujevas. Visi pandų jaunikliai, išvydę pasaulį nuomos laikotarpiu, taip pat yra Kinijos nuosavybė.

„Kol kas nežinome, kokiomis sąlygomis Rusija gavo tokią dovaną, tai dar teks išsiaiškinti. Greičiausiai tai panašios sąlygos. Kitaip tariant, tai ne tik draugiška diplomatija ir dalis vadinamosios minkštosios galios, bet ir gana pelningas verslas“, – samprotauja A. Gabujevas.

Į Rusiją atvyko dvi pandos – patinėlis Ru Yi ir patelė Ding Ding. Ding Ding beveik dveji, o Ru Yi už ją vyresnis vieneriais metais ir viena diena. Apie nuomos sąlygas informacijos kol kas nėra. Kinijos televizija skelbia, kad pandų nuomos sutartis su Rusija pasirašyta 15 metų. Nuomos suma neatskleidžiama.

Pandų išlaikymas taip pat nepigiai kainuoja. Kaip teigiama zoologijos prekių parduotuvės svetainėje internete, vien jauno bambuko ūgliams, kuriais ir minta pandos, 2019 metais teks išleisti per 33 mln. rublių.

Kam skolinti pandas?

Kinija naudojasi pandų diplomatija – būtent toks ir yra terminas – kaip vienu iš minkštosios galios instrumentų ir šiuos žavius gyvūnus dovanoja svarbiausiems partneriams ir šalims, kurių palaikymas Pekinui reikalingas ir svarbus, paaiškina A. Gabujevas.

„Pandos – žaismingi ir juokingi meškiukai, kurių nemėgti paprasčiausiai neįmanoma. Jau kurį laiką Kinija pandas bando pristatyti kaip tradicinį šalies simbolį. Nors, žinoma, oficialiai tradicinis Kinijos simbolis yra drakonas. Tik drakonas – bauginantis sutvėrimas. Todėl Pekinas ir kviečiasi į pagalbą pandas. Ir tarsi koks animatorius vaikų šventėje linksmai šoka ir porina: mes didelė ir išsivysčiusi valstybė, tokia žaisminga, taiki – tarsi kokia panda“, – teigia ekspertas.

A.Gabujevas įsitikinęs, kad Pekinas pirmiausia rūpinasi savo pragmatiniais interesais, o pandoms keliamas tikslas pagerinti Kinijos įvaizdį rusų akyse: „Vaikus ves į zoologijos sodą, rodys pandas ir sakys, kad jos iš Kinijos, kad Kinija labai įdomi šalis. Ir žmonės nuo mažumės Kiniją ims asocijuoti su kažkuo taikiu, juokingu, maloniu ir pozityviu“.

Ir ką – nejaugi padės?

Pandų diplomatija – iš esmės simbolinė istorija, kuri vargu ar padės iš esmės sustiprinti Rusijos ir Kinijos santykius, svarsto A. Gabujevas.

„Jeigu Rusija ir Kinija nesiims spręsti realių problemų, susijusių su dvišaliais santykiais, žmonėmis, regionais, verslais, Kinijos turistų priėmimu ir investicijomis, tai nepadės jokios stebuklingos pandos, kad ir kokios žavios bebūtų, kad ir kokios panašios į Mikę Pūkuotuką“, – įsitikinęs ekspertas.

Kaip vieną problemų, kamuojančių Rusijos ir Kinijos santykius, pavyzdį ekspertas įvardijo Rusijos vietos valdžios veiksmus.

Pastarieji, anot politologo, bando pasipelnyti iš draugystės su Kinija. Kinai taip pat noriai naudojasi rusais.

„Iš esmės visi tie piktnaudžiavimo atvejai susiję su tuo, kad iš Maskvos sklinda signalas: reikia pritraukti kuo daugiau turistų ir investicijų iš Kinijos. Vietos valdininkai tikrai to trokšta, siekia iš to užsidirbti. Taigi, yra korumpuotų rusų ir kinų bendrovių, naudojančių visus įmanomus turimus mechanizmus, įskaitant tą pačią korupciją. Ir štai jums prieš akis – tikrai ne patys gražiausi bendradarbiavimo pavyzdžiai, kurie patenka į žiniasklaidą, ir neretai nukreipiami prieš Kiniją“, – paaiškina A. Gabujevas.

„Žmonėms susidaro įspūdis, kad kol V. Putinas ir Xi Jinpingas keičiasi pandomis, kinai sekina mūsų Baikalą ir kerta mūsų taigą“, – pateikia pavyzdį ekspertas.

Demonstruoja politinį artumą

Pradėdamas savo kelių dienų vizitą Rusijoje, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė savo artumą prezidentui V. Putinui.

„Prezidentas V. Putinas man yra geriausias draugas“, – pareiškė Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos kolega. Santykiai esą yra „vis geresni“. V. Putinas savo ruožtu gyrė pasitikėjimą tarp Pekino ir Maskvos.

Abu politikai, anot Xi Jinpingo, susitarė dvišalius šalių santykius „pakelti į naują, aukštesnį lygį“.

Jau prieš tai V. Putinas sakė, kad Xi Jinpingo dėka dvišaliai santykiai pastaraisiais metais įgijo „beprecedentę“ reikšmę.

Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas gali pasirašyti pareiškimą dėl „globalios partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo“.

Kinija ir Rusija, kurios priklauso penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms, čia paprastai atstovauja tai pačiai linijai.

J. Ušakovas atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių pozicijos tarptautiniais ginčytinais klausimais, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kovos dėl valdžios Venesueloje ir branduolinio susitarimo su Iranu, yra „labai artimos arba sutampa“.

Po pirmojo pokalbio su V. Putinu svečias iš Kinijos lankėsi Maskvos Didžiajame teatre. Ketvirtadienį ir penktadienį Xi Jinpingas dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge, kurį globoja V. Putinas.

Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys pernai išaugo ketvirtadaliu ir pasiekė 96 mlrd. eurų.