Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šie metai Šiaurės Korėjoje pasižymėjo prasčiausiu derliumi per dešimtmetį, o pirmu Seulo paramos paketu Pchenjanui nuo 2015-ųjų tikimasi kiek sumažinti nepriteklių šalyje.
Pranešimai apie per JT organizacijas skiriamą Pietų Korėjos paramą pasirodė tuo metu, kai prezidentas Moon Jae-inas bando išgelbėti diplomatinius Pchenjano ir Vašingtono santykius, pašlijusius po nesėkmingo viršūnių susitikimo Hanojuje, kur Kim Jong Unui ir Donaldas Trumpui nepavyko sutarti dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos ir sankcijų sušvelninimo.
Pchenjanas pastaruoju metu visiškai nutraukė ryšius tiek su Vašingtonu, tiek ir su Seulu, o Pietų Korėjos valstybių suvienijimo ministras Cho Myung-gyunas tikino paskutinį kartą su Šiaurės Korėjos diplomatais kalbėjęsis gegužės pradžioje.
Pietų Korėjos valstybių suvienijimo ministerija, kuruojanti dvišalius Pietų ir Šiaurės Korėjų santykius, tikino, kad Vyriausybė paramos paketo skyrimą patvirtino kilus nerimui dėl „vis prastėjančios situacijos su maistu“ Šiaurės Korėjoje.
Seulas 4,5 mln. dolerių skyrė Pasaulio maisto programai (WFP), kuri padės sumažinti neprievalgį Šiaurės Korėjoje, o UNESCO skirti 3,5 mln. dolerių padės užtikrinti geresnę sveikatos apsaugą šalyje.
JT duomenimis, per 10 mln. šiaurės korėjiečių, arba 40 proc. šalies gyventojų, kenčia nuo maisto trūkumo.
„WFP ir kitos tarptautinės organizacijos paprašė paramos Šiaurės Korėjai dėl vis prastėjančios skurstančiųjų padėties šalyje“, – sakoma Suvienijimo ministerijos pranešime.
Vis dėlto Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida atmetė Pietų nuogąstavimus dėl skurdo ir patikino, kad humanitarinė pagalba nėra reikalinga dvišalių santykių plėtrai.
„Jei Pietų Korėja nuoširdžiai nori tvarios plėtros, taikos ir gerovės, ji turėtų įgyvendinti dvišalius projektus, dėl kurių buvo susitarta pernai, o ne kelti humanitarinės pagalbos klausimą“, – rašoma Šiaurės Korėjos leidinio „Uriminzokkiri“ svetainėje.