Mišių buvo nekantriai laukiama dėl priežasčių, susijusių ir su tikėjimu, ir su nacionaliniu identitetu ortodoksų dominuojamoje Rumunijoje, kur tikintieji komunistų valdymo dešimtmečiais būdavo persekiojami.

Vengriškojo „Sekelių krašto“, kur maždaug 600 tūkst. etninių vengrų sudaro gyventojų daugumą, katalikams popiežiaus vizitas – pirmasis šiame regione – yra sveikintinas jų tapatybės pripažinimas.

Anksti šeštadienį pliaupiant lietui prie Šumuleu Čuko šventovės susidarė spalvingų skėčių ir lietpalčių jūra. Bendrai 200 tūkst. žmonių dalyvavo apeigose, kurių metu argentiniečių popiežius padovanojo aukso rožę, papuošiančią didelę medinę Švč. Mergelės Marijos statulą, laikydamasis pontifikų viešnagių svarbiose Marijos šventovėse tradicijos.

Sakydamas homiliją Pranciškus pagerbė „tautą, kurios turtingumas matomas daugybėje jos veidų, kultūrų, kalbų ir tradicijų“, taip pat ragino maldininkus „nebijoti vieniems su kitais susilieti, priimti ir palaikyti vieniems kitus“.

„Leistis į piligriminę kelionę – reiškia dalyvauti šiek tiek chaotiškoje žmonių jūroje, galinčioje mums suteikti tikrąjį brolybės pojūtį, tapti dalimi karavano, kuris viskas kartu, solidariai gali kurti istoriją“, – kalbėjo pontifikas.

Dauguma maldininkų buvo Rumunijoje gyvenantys etniniai vengrai, bet organizatoriai tikėjosi, kad maždaug 25 tūkst. atvyks ir iš pačios Vengrijos, taip pat Slovakijos, Serbijos ir Ukrainos – šalių, kuriose gyvena nemažos vengrų bendruomenės.

Maldininkai iš užsienio

Tūkstančiai traukiniais, automobiliais ir dviračiais atvykusių žmonių rinkosi jau penktadienio vakarą. Bažnyčios netoliese esančiame Mierkuria-Čuko miestelyje, esančiame 215 km į šiaurę nuo Bukarešto, buvo atidarytos visą naktį ir priėmė maldininkus.

Jie giedojo religines giesmes vengrų kalba ir reiškė savo viltis dėl 82 metų pontifiko vizito.

„Jei susitikčiau su popiežiumi, pasakyčiau jam, kad Transilvanija turi būti autonominė“, – naujienų agentūrai AFP sakė 60 metų Zoltanas, atvykęs iš Vakarų Vengrijos. Šumuleu Čuko šventovėje jis apsilanko kiekvienais metais nuo 2006-ųjų.

Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, kuris į šeštadienio mišias neatvyko, ryšius su šia diaspora mezgė nuo pat sugrįžimo į valdžią 2010 metais. Tai dalis vadinamosios nacionalinės politikos, kuri Rumunijoje vertinama kaip pastangos išplėsti Budapešto įtaką.

Savaitgalį popiežius tęs trijų dienų kelionę po šalį ir susitiks su įvairių tikėjimų, įvairiomis kalbomis kalbančiais žmonėmis. Rumunijoje yra 18 oficialiai pripažintų etninių mažumų.

Vėliau šeštadienį Pranciškus nuvyks į Jasus Rumunijos šiaurės rytuose, kur susitiks su jaunimu.

Penktadienį į sostinę Bukareštą atvykęs Pranciškus gyrė rumunų emigrantų „aukojimąsi“. Dėl didelio nedarbo ir skurdo milijonai žmonių išvyko iš šalies, iki šiol susiduriančios su didelėmis socialinėmis ir politinėmis problemomis, nors 2007 metais Rumunija tapo ES nare. Pontifikas taip pat ragino tikinčiuosius atmesti „neapykantos kultūrą“ po Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos savo pozicijas sustiprino nacionalistai.

Tūkstančiai žmonių Bukarešto alėjose džiaugsmingai šaukė, mojavo ir fotografavosi, kai pontifikas važiavo pro šalį savuoju papamobiliu. Daugelis televizijos kanalų tiesiogiai transliavo jo viešnagės vaizdus. Ceremonijas taip pat buvo galima stebėti gatvėse įrengtuose dideliuose ekranuose.

Popiežius taip pat privačiai susitiko su ortodoksų patriarchu Danieliumi, nors jųdviejų santykiai buvo gana įtempti. Abu dvasininkai meldėsi vienas šalia kito, vienas – lotyniškai, kitas – rumuniškai.

Prieš 20 metų Rumunijoje apsilankęs popiežius Jonas Paulius II čia buvo šiltai sutiktas dėl savo numanomo vaidmens, paspartinusio komunistinių režimų griūtį.