Prieš eidama miegoti tą vakarą, ji buvo puikiai nusiteikusi, nes jai pavyko išsiderėti nuolaidų iš JAV prezidento dėl bendro prekybos susitarimo. Kai jis išsigynė savo žodžių, kanclerė liko priblokšta.
Nuo tada, kai prie JAV valdžios vairo stojo D. Trumpas, A. Merkel ne kartą buvo puolama – dėl Vokietijos prabangių automobilių, išlaidų gynybai, Irano, rusiškų dujų ir bendradarbiavimo su Kinijos „Huawei Technologies Co.“. Bet lūžis įvyko po pernai birželį vykusio G7 susitikimo, ji apsisprendė: D. Trumpas nėra partneris, kuriuo Vokietija gali pasikliauti.
Vėliau, beveik ištisus dvylika mėnesių, situacija tik blogėjo. Berlyne tvenkėsi nuoskaudos ir nusivylimas, ir pareigūnai klausė savęs, ar santykiai jau pasikeitė negrįžtamai. Net jeigu D. Trumpas ir pralaimėtų 2020 m. rinkimus, teigia jie, pasitikėjimas, kuriuo buvo paremta transatlantinė draugystė ištisus septynis dešimtmečius, greičiausiai dingo amžiams. Vokietija jau ėmė kurti naujus aljansus, kurie gins jos interesus pasaulyje ten, kur JAV negina. Ir kai kurie iš jų „ne Vašingtono skonio“.
„Ateityje turime tvirčiau suimti likimą į savo pačių rankas, jei norime būti stiprūs“, – per politinį susibūrimą praėjusį gegužės 24 d. Miunchene kalbėjo A. Merkel.
D. Trumpo pretenzijos
Per ketvirtadienį prasidėjusią kelionę Jungtinėse Valstijose Vokietijos kanclerė ruošėsi sakyti kalbą per Harvardo universiteto išleistuvių ceremoniją, tačiau į jos darbotvarkę nebuvo įtrauktas vizitas Baltuosiuose rūmuose, kaip kad prieš dvejus metus.
JAV pareigūnai atkakliai tvirtina, kad D. Trumpas gerbia A. Merkel, tačiau kartu pripažįsta, kad prezidento ir kanclerės santykius lydi giluminis nesutarimas.
Pasak vieno vyresniojo administracijos pareigūno, pagrindinė D. Trumpo pretenzija Angelai Merkel yra Vokietijos prekybos perteklius. Bet JAV administracija nepasižymi tokia kantrybe kaip kitos Europos Sąjungos narės ir nepakenčia to fakto, jog Vokietija perdavė prekybos derybų kontrolę Briuseliui. D. Trumpas tvirtina, kad Vokietija turėtų panaudoti savo kaip didžiausios Europos ekonomikos įtaką deryboms įsiūbuoti.
Privačiuose susitikimuose prezidentas prašė A. Merkel asmeniškai dalyvauti prekybos derybose, sakė pareigūnas. Tačiau kanclerė primygtinai laikosi nuomonės, kad prezidentas turi kalbėtis su Europos Komisija (EK).
Pareigūnas tvirtina, jog nėra jokio priešiškumo, bet nėra ir savitarpio santykių. Vokiečiai nėra šilti žmonės, sakė jis.
„Prezidentas turi savo nuomonę, o aš turiu savo, – interviu CNN antradienį kalbėjo A. Merkel. – Labai dažnai mes atrandame bendrą pagrindą. Jeigu ne, tuomet tenka toliau diskutuoti ir derėtis“.
Lyginant su Baracko Obamos ar net George W. Busho valdymo epocha, matyti didžiulis skirtumas.
A. Merkel apkabino B. Obamą, kai šis viešėjo Vokietijoje balandį, o 2007 metais ji mielai sutiko apsilankyti G. W. Busho rančoje Teksase.
Turas po Baltuosius rūmus
Negalima sakyti, kad D. Trumpas ir A. Merkel nerodė jokių pastangų.
Per antrąjį A. Merkel vizitą į Baltuosius rūmus 2018 m. balandį prezidentas surengė Vokietijos kanclerei turą po rezidenciją, įskaitant ir Lincolno miegamąjį, – jis labai stengėsi padaryti jai įspūdį.
Tačiau D. Trumpas elgiasi, tarsi jo bandymai sužavėti gali suveikti net tada, kai jis kritikuoja Vokietiją tam tikrais politikos aspektais. Tuo tarpu A. Merkel kantrybės taurė galop persipildo, ir ji supranta: tokiu prezidentu ji negali pasitikėti.
Praėjus kelioms savaitėms po ano vizito Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pareiškė, – ir neteisingai, – jog nusikalstamumas Vokietijoje „smarkiai šoktelėjo“ dėl A. Merkel vykdomos imigracijos politikos.
Po mėnesio jis pavadino ją „Rusijos belaisve“ dėl naujos dujų jungties planavimo. Pernai gruodį JAV pareigūnai pagrasino atskirti Vokietiją nuo bendrų informacijos tinklų, jei bendrovei „Huawei“ bus leista tiekti įrangą šalies penktosios kartos duomenų tinklams.
A. Merkel baimės
Visa, kas čia aukščiau paminėta, yra dalis platesnio masto atakos prieš daugiašalę pasaulio santvarką, kuri leido Vokietijai išlikti saugia ir tapti turtinga. D. Trumpui paspartinus savo atakas, A. Merkel perspėjimai dėl tokių atakų pavojų tampa vis niūresni.
Po paskutinio vizito Baltuosiuose rūmuose Vokietijos kanclerė susimąstė apie Trisdešimties metų karą, kuris nusiaubė Europą 17-ajame amžiuje. Tuomet, kaip dabar, Europa buvo nugyvenusi apie 70 stabilumo metų. Ir tada, kaip ir dabar, lyderiai ėmė nepaisyti tų suvaržymų, kuriais buvo paremta toji taika.
„Vienu rankos mostu ištisa tvarka pavirto niekine“, – kalbėjo A. Merkel per religijų konferenciją, praėjus kelioms dienoms po vizito Vašingtone.
Vis dažniau būtent taip sprendimus priimantys asmenys Vokietijoje vertina transatlantinius santykius. Net jeigu jie šiaip taip kapstosi tose srityse, kur bendradarbiavimas yra įmanomas, opiausi klausimai tampa vis sunkiau sprendžiami.
D. Trumpui vykdant „maksimalaus spaudimo“ politiką Irano atžvilgiu, Vokietijos pareigūnams neliko nieko kita kaip mėginti išlaikyti susitarimą, ribojantį režimo galimybes gaminti ginklo gamybai naudojamą uraną, po to, kai Jungtinės Valstijos pasitraukė iš sutarties. Vokietijos pareigūnai jaučiasi suglumę, nes, jų įsitikinimu, aiškiai trūksta strateginės krypties.
Vokietijos verslovės ir taip jau yra nepatenkintos dėl to, kad yra verčiamos lankstytis Baltųjų rūmų grasinimams, ir, kaip teigia vienas vyresnysis pareigūnas, būtent Iranas gali tapti problema, kuri gali įvaryti dar gilesnį pleištą JAV ir Vokietijos santykiuose.
Nauji ryšiai su Rusija
Galbūt svarbiausias pavyzdys būtų dujotiekis „Nord Stream 2“, per metus perpumpuosiantis 55 mlrd. kubinių metrų dujų Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją.
Angelos Merkel kanceliariją vasarį pribloškė koordinuoti Amerikos diplomatiniai manevrai – bandymai sužlugdyti projektą, o dabar Jungtinės Valstijos grasina sankcijomis projekte dalyvaujančioms bendrovėms.
„Visada buvo valstybių, kurios bandė pakeisti žaidimo taisykles, – per gegužę Berlyne vykusią konferenciją kalbėjo Nielsas Anenas. – Nauja yra tai, kad valstybė, kuri figūravo čia nuo pat pradžių, nuo tada, kai tokios taisyklės buvo kuriamos, dabar pati mėgina stoti į priešingą stovyklos pusę“.
D. Trumpo pasiuntinys
D.Trumpo diplomatijos Berlyne atstovas yra ambasadorius Richardas Grenellas, ištikimai atsidavęs D. Trumpui, garsėjantis polinkiu kurstyti politinius gaisrus ir tiesiogiai pavaldus prezidentui. R. Grenello aštrus tonas greičiausiai yra sąmoningai pasirinkta taktika, palaikanti D. Trumpo politinę liniją, tačiau bent jau trumpuoju laikotarpiu toks tonas tik kenkia.
D. Trumpas turi galimų sąjungininkų Berlyne, kurie sutinka, jog Vokietija turėtų padidinti išlaidas gynybai ir laikytis griežtesnės linijos dėl Rusijos. Bet R. Grenello „tiltų deginimo“ požiūris atstumia Vokietijos visuomenę ir dėl to jiems sunku jį remti, teigia keletas pareigūnų.
„Bendra politika, kurią bent jau JAV administracija vykdo šiuo metu – taikant daugybę sankcijų, atsisakant tarptautinių susitarimų, – nėra geras būdas bendradarbiauti“, – šių metų sausį Davose (Švecarija) „Bloomberg Television“ žurnalistams sakė Annegret Kramp-Karrenbauer, pakeitusi Angelą Merkel valdančiosios Vokietijos partijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkės poste.
Tad A. Merkel juda pasaulio, kuriame Vokietija nebepasitiki Jungtinėmis Valstijomis, link. Praėjusių metų lapkritį ji pasiūlė ateityje sukurti Europos kariuomenę. A. Merkel nepasidavė D. Trumpo provokuojama dėl „Huawei“, atsisakydama nušalinti bendrovę nuo Vokietijos tinklų ir Rusijos vamzdyno projektas vykdomas toliau.
Bet tai ne tas pasaulis, kurio siekė A. Merkel, ne tas pasaulis, dėl kurio ji džiaugtųsi ir kuriam pritartų. Kai per tą skrydį iš Kvebeko ji suvokė, kad jai teks kurti būtent tokį pasaulį, ji pasijuto šokiruota. Ji vengė žurnalistų iki pat lėktuvui nusileidus Berlyne. Tada ji iškart įlipo į automobilį ir nuvažiavo.
