Ministerijos atstovas Wu Qianas žurnalistams pareiškė, kad prieš mesdama kaltinimus kitiems Australija pirmiausia turėtų „pagalvoti apie save“ .
„Kiek man žinoma, tai, ką jūs sakote, neatitinka faktų“, – pareiškė Wu Qianas.
Australijos karališkojo karinio laivyno flagmanu „HMAS Canberra“ iš Vietnamo į Singapūrą plaukęs mokslininkas Euanas Grahamas parašė, kad pratybose virš Pietų Kinijos jūros dalyvavę atakos sraigtasparnio „Tiger“ pilotai patyrė akinimą lazeriais ir turėjo „laikinai nusileisti, imdamiesi atsargumo dėl medicininių priežasčių“. Anksčiau gegužę Pekinas pareiškė pretenzijas į šiuos vandenis.
Pietų Kinijos jūroje Kinija yra sutelkusi gausias nereguliariąsias pajėgas, sudarytas iš puikia technika aprūpintų žvejybinių laivų. Kinija tvirtina, kad šie strategiškai svarbūs vandenys faktiškai priklauso jai, ir labai jautriai reaguoja į bet kokius užsienio karinių laivų, ypač JAV ir jų sąjungininkės Australijos, veiksmus toje akvatorijoje.
Apie panašius incidentus, susijusius su lazeriais ir Kinijos kariuomene, anksčiau jau buvo pranešta Džibutyje, kur JAV ir Kinija turi bazių. Pernai Jungtinės Valstijos pareiškė skundą Kinijai, kai minėtoje Afrikos Rago valstybėje į JAV orlaivį nukreipti lazeriai nesunkiai sutrikdė dviejų jo pilotų amerikiečių sveikatą.
Tačiau Kinija paneigė, kad jos pajėgos taikėsi į JAV karinį lėktuvą.
E. Grahamas rašė, kad kelionės metu Kinijos laivai mandagiai palaikė ryšį su jų laivu, tačiau reikalavo, kad Australijos kariniai laivai iš anksto jiems praneštų apie planuojamus kurso pakeitimus. Tuo metu Australijos karinis laivynas nebuvo linkęs „nusileisti, nes naudojosi laivybos atviroje jūroje laisvėmis“.
Sprendžiant iš nuolat užsienio laivus sekančių Kinijos laivų, Kinijos laivynas pasidarė pakankamai didelis, kad galėtų sau leisti tykoti ir laukti atitinkamų nurodymų, rašė mokslininkas.