Šiaurės Korėjos piliečiai yra priversti imtis „šešėlio“, kad užsitikrintų padorų pragyvenimo lygį, nuo tada, kai valstybės suteikiamo darbo, maisto ir kitų būtinųjų prekių sistema žlugo 1990-aisiais.
Darbuotojai duoda kyšius viršininkams, kad galėtų išeiti iš savo viešojo sektoriaus darbų į privatų sektorių, o tada duoda kyšius valdininkams, kad šie pro pirštus žiūrėtų į šešėlinę darbo rinką, rodo JT ataskaitos duomenys.
Daugeliui Šiaurės Korėjos gyventojų reikia keliauti šalies viduje, kad susirastų geresnes gyvenimo sąlygas, tačiau ir čia reikalingi kyšiai, kad piliečiai gautų leidimus keliauti.
Pasak JT žmogaus teisių komisarės Michelles Bachelet, žmonių teisė į maistą, sveikatos apsaugą, stogą virš galvos, darbą ir keliones „priklauso nuo pačių žmonių sugebėjimo papirkti valstybės pareigūnus“.
Kita vertus, patys valdininkai ir valdžios institucijos yra priklausomi nuo korupcijos, teigiama JT ataskaitoje, parengtoje remiantis 214 į Pietų Korėją pabėgusių šiaurės korėjiečių pasakojimais.
„Viena iš tokio korupcijos suvešėjimo priežasčių yra tai, kad valstybė yra priklausoma nuo kyšių – šios lėšos padeda taisyti trūkumus pačiame valdžios aparate“, – sakoma JT ataskaitoje.
Taip pat pabrėžiama, kad dalis Šiaurės Korėjos gyventojų duoda kyšius, kad jiems būtų leista atlikti tokią veiklą, kurios pati valstybė nesugeba užtikrinti, kaip didmeninė pramoninių prekių prekyba.
Be to, kadangi visa šešėlinė ekonomika šalyje nėra aiškiai reglamentuota, pareigūnai nevengia aktyviai reikalauti kyšių, grasindami susidorojimu.