Prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad V. Zelenskis aplankė fronto liniją šalies rytuose, kur Kijevo pajėgos kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.
Prezidentu tapęs aktorius ir komikas „apžiūrėjo Ukrainos karines pozicijas Luhansko Stanycioje ir Ščastioje“, nurodoma spaudos tarnybos pranešime, kuriame minimos dvi gyvenvietės Ukrainos Luhansko regione.
„Artimiausios priešininko pozicijos buvo vos už 400 metrų“, – sakoma pranešime.
Nuotraukose, kurias paskelbė prezidento biuras, V. Zelenskis matomas vilkintis civiliniais rūbais, maskuojamųjų spalvų neperšaunamą liemenę ir dėvintis kareivišką šalmą.
Prezidentas buvo nufotografuotas slėptuvėje ir su kariais einantis per lauką.
Apie gegužės 27 dieną vykusį vizitą į Donbasą iš anksto skelbta nebuvo.
Vizito metu V. Zelenskis su kariais kalbėjosi apie apie gyvenimo sąlygas, maisto kokybę, ginkluotė, socialines išmokas ir kt.
„Ukrainą ginančios kariuomenės sąlygos turi būti geros“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pamatęs, kokiomis sąlygomis gyvena kariai, V. Zelenskis „sakė, kad būtina jas pagerinti“, nurodė prezidento biuras.
41-erių komikas, neturintis jokios politinės patirties, per balandį vykusį antrą rinkimų ratą įveikė ligšiolinį Ukrainos vadovą Petro Porošenką ir tapo jauniausiu Ukrainos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Per rinkimų kampaniją V. Zelenskio kritikai kėlė klausimą, kaip jis spręs milžiniškus iššūkius, susijusius su separatistų konfliktu ir ekonominiais sunkumais.
Per savo inauguracijos kalbą praėjusią savaitę naujasis lyderis pareiškė, kad jo pirmutinis uždavinys bus paliaubų paskelbimas, nuo 2014 metų Ukrainos rytuose tęsiantis konfliktui su Maskvos remiamais separatistais, jau nusinešusiam apie 13 tūkst. gyvybių.
Separatistų vadovybė jau yra užsiminusi, kad galėtų derėtis su V. Zelenskiu.
Kalbėdamas apie Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį V. Zelenskis savo inauguracijos kalboje sakė, kad prarastų teritorijų susigrąžinimas bus kitas didelis iššūkis.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Gegužę savo inauguracijos kalboje V. Zelenskis teigė, kad pirma jo užduotis – pasiekti paliaubas ir pridūrė – dialogas galimas tik tokiu atveju, jei Ukrainai būtų sugrąžinta jos teritorija ir karo belaisviai.
2014 m., nuvertus tuometinį prorusiškąjį Ukrainos prezidentą, Donecko ir Luhansko regionuose kilo maištai prieš Ukrainos valdžią.
Maskva teikė karinę paramą separatistams rytuose, patys rusų valdžios pareigūnai tai neigia.
„Pozicija negali pasikeisti. Turi būti užbaigtas tyrimas dėl sienos įstatymo pažeidimo ir įvykti teismas“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jungtinių Tautų jūrų teisės tribunolas šeštadienį nutarė, kad Rusija privalo nedelsdama paleisti 24 Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūreivius, taip pat tris laivus, pagrobtus per pernai lapkritį netoli Kerčės sąsiaurio įvykusį incidentą.
„Tribunolas reikalauja, kad Rusijos Federacija paleistų tris Ukrainos laivus ir 24 sulaikytus ukrainiečių jūreivius bei leistų jiems grįžti į Ukrainą“, – sakoma Vokietijos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje įsikūrusio Tarptautinio jūrų teisės tribunolo pirmininko Paik Jin-hyuno paskelbtos nutarties ištraukose.
Teisėjas pabrėžė, kad „Rusijai ir Ukrainai reikia susilaikyti nuo veiksmų, galinčių paaštrinti ginčą dėl incidento Kerčės sąsiauryje“. Rusija neigė kaip nors nusižengusi ir sakė nepripažįstanti tarptautinio tribunolo, įkurto pagal 168 valstybių pasirašytą JT Jūrų teisės konvenciją, jurisdikcijos šiai bylai.
Tuo metu naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad įgyvendinusi JT tribunolo įpareigojimą paleisti jūreivius Maskva pasiųstų signalą, kad yra pasiruošusi užbaigti konfliktą su Ukraina.
„Jeigu Rusija įvykdytų JT tarptautinio tribunolo nurodymą dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių ir laivų paleidimo, tai gali tapti pirmuoju Rusijos vadovybės signalu apie realų pasiruošimą baigti konfliktą su Ukraina“, – per „Facebook“ parašė V. Zelenskis.
Pasak jo, tokiu būdu Rusija atliktų žingsnį link „derybų blokados panaikinimo ir sprendimo spręsti jos sukeltas problemas civilizuotu būdu“. „Pažiūrėsim, kokį kelią pasirinks Kremlius. Tačiau labai laukiame savo vaikinų sugrįžtant namo!“ – pridūrė V. Zelenskis.
Balandžio 16-ąją Ukraina kreipėsi į JT tribunolą, prašydama imtis priemonių prieš Rusiją, atsisakančią paleisti sulaikytus ukrainiečių jūreivius ir laivus. Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius. Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti.
Pagal Rusijos iškeltus kaltinimus sulaikytiems jūreiviams, lapkričio pabaigoje perkeltiems į kalėjimą Maskvoje, gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo. Incidentas Kerčės sąsiauryje buvo pirmasis tiesioginis Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimas per jau ilgiau kaip penkerius metus besitęsiantį konfliktą.
Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o kiek vėliau Rytų Ukrainoje įsiplieskęs ginkluotas konfliktas tarp Maskvos remiamų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų nusinešė jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių, rodo JT statistika.