Irako užsienio reikalų ministras Mohammedas al Hakimas tokį pasiūlymą pateikė per bendrą spaudos konferenciją su Bagdade viešinčiu Irano diplomatijos vadovu Mohammadu Javadu Zarifu.
„Bandome padėti ir būti tarpininkais“, – sakė M. al Hakimas ir pridūrė, kad Bagdadas „stengsis pasiekti patenkinamą sprendimą“. Jis taip pat pabrėžė, kad Irakas pasisako prieš Vašingtono vienašališkus žingsnius.
Kaip rašoma pranešime spaudai, pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo, Jungtinėms Valstijoms „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52.
JAV, Vidurio Rytuose jau turinčios 600 karių, taip pat planuoja pasiųsti į regioną dar 900 kariškių.
Pagal Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), 2015 metais pasirašytą Irano ir šešių galingųjų šalių (JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
Tačiau praeitų metų gegužę JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė savo šalį iš šios sutarties, grąžino anksčiau galiojusias sankcijas ir didino spaudimą Iranui.
Kitos sutartį pasirašiusios šalys ne kartą sakė, kad Iranas vykdo susitarimo sąlygas ir kad JCPOA turi likti galioti.
Šių metų gegužės 8-ąją Teheranas paskelbė stabdantis kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA dėl JAV pasitraukimo ir atnaujintų sankcijų.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad Teheranas suteikia sutartyje dalyvaujančioms Europos šalims 60 dienų deryboms, siekiant užtikrinti, jog susitarimo sąlygų vėl būtų laikomasi.