„Mūsų kariniai ekspertai šią savaitę priėmė naują Aljanso karinę strategiją“, – sakoma šeštadienį paskelbtame J. Stoltenbergo interviu Vokietijos savaitraščiui „Welt am Sonntag“.
NATO vadovas pabrėžė, jog tokiu žingsniu siekiama užtikrinti, kad blokas „būtų visiškai pasiruošęs gynybai ir užtikrintų stabilumą ateityje“.
Pasak J. Stoltenbergo, nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o šios šalies rytuose prasidėjo konfliktas tarp Kijevo vyriausybės ir Maskvos remiamų separatistų, susiklostė „nauja padėtis saugumo srityje“, o Europos rytuose ir pietuose iškilo naujų iššūkių.
„Tam kartais reikia naujų karinių koncepcijų“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas pažymėjo, kad Aljanso stiprybę lemia „gebėjimas prireikus keistis“, ir pridūrė, kad naujosios NATO karinės strategijos esmė – gebėjimas „reikšmingai pagerinti mūsų karinius pajėgumus sudėtingais laikais“, o ne pastangos „įtikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).
Balandį D. Trumpas sakė norįs, kad NATO narės gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Tokiu būdu jis sušvelnino pernai NATO šalių lyderiams išsakytą poziciją, kad išlaidos gynybai turėtų padidintos iki 4 proc. BVP. Tąsyk jis kaip pavyzdį pateikė Jungtines Valstijas, gynybos reikmėms skiriančias 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tuo tarpu per ketvirtadienį Londone vykusią Aljanso kibernetinio saugumo konferenciją J. Stoltenbergas sakė pareigūnams, kad kibernetinių atakų prieš bloką atveju NATO nedvejodama atsakytų visomis būtinomis priemonėmis.
Jis pabrėžė, kad NATO pareigūnai susitarė, kad potencialios kibernetinės atakos gali būti pakankamas pagrindas imtis atsako pagal Šiaurės Atlantos sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį bloko narių kolektyvinę gynybą.