Kas tai per įrašas, sukėlęs politinį chaosą Austrijoje su plačiu rezonansu visoje Europoje ir galimomis pasekmėmis rinkimams į Europos Parlamentą?

Slaptai darytame įraše įamžintas 2017 m. liepos 24 d. Ibisos saloje, privačioje viloje įvykęs Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderio H. Ch. Strache susitikimas su tariama Rusijos oligarcho Igorio Makarovo dukterėčia, Latvijos piliete Aliona Makarova. Susitikime dalyvavo ir austrų politiko patikėtinis Johannas Gudenusas su žmona. Šešias valandas šnekučiuotasi intymioje atmosferoje, – kaip dabar prisipažino H. Ch. Strache, jį svaigino ne vien alkoholis, bet ir moteriški rusaitės kerai, tad savo pažadais norėjęs jai imponuoti.

Tariamoji oligarcho dukterėčia žadėjo finansinę paramą rinkimuose bei daugiau nei ketvirtį milijardo investicijų Austrijoje, kelis kartus pabrėždama, jog tai esą nekontroliuojami pinigai. Be to, ji sakėsi norinti įsigyti 50 proc. didžiausio Austrijos dienraščio „Kronen-Zeitung“ ir pakreipti jį FPÖ palankia linkme. Atsidėkodamas H. G. Strache pažadėjo jai parūpinti valstybinių užsakymų. Be to, jis pasakojo prasimanytas pikantiškas istorijas apie kitų partijų politikus, tarp jų – apie S. Kurzą (ÖVP) bei ankstesnį kanclerį socialdemokratą Christianą Kerną.

Dvejus metus „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas lemtingu momentu

Kodėl šis kompromituojantis įrašas, darytas 2017 metų vasarą, taigi dar gerokai prieš rinkimus į Austrijos parlamentą, nebuvo paviešintas iškart? Juk tuomet S. Kurzas nebūtų sudaręs koalicijos su kraštutiniais dešiniaisiais. Matyt, už įrašą atsakingi asmenys siekė didesnių tikslų nei rinkimų Austrijoje įtakojimas, – svarstė buvęs Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas Augustas Hanningas žinių televizijos kanalui n-tv duotame interviu.

Ta kryptimi spėlioja ne vienas. Juk apklausos prognozuoja taip vadinamiems dešiniesiems populistams apie trečdalį vietų Europos Parlamente. Be to, jie sėkmingai telkiasi į bendrą bloką. O čia dar Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas ėmė raginti Europos Liaudies partiją pasekti Austrijos pavyzdžiu ir po rinkimų Europos Parlamente bendradarbiauti su dešiniaisiais nacionalistais.

Praėjusį penktadienį, kaip tik Europos kraštutinių dešiniųjų susitikimo Milane išvakarėse, kairės pakraipos Vokietijos leidiniai – žurnalas „Der Spiegel“ ir dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ – paviešino šį dvejus metus „nuodų spintoje“ laikytą kompromatą, turintį atskleisti tikrąjį dešiniųjų populistų moralinį veidą ir pristabdyti jų pakilimą Europoje.

Heinzas Christianas Strache

„Strache afera daugeliui žmonių atvers akis“

Kad ir kaip dievagotųsi šį vaizdo įrašą paskelbusių vokiečių leidinių žurnalistai, esą, su rinkimais į Europos Parlamentą tai niekaip nesusiję, patikėti tuo sunku. Anot prityrusio žvalgybininko A. Hanningo, „čia akivaizdžiai bandoma manipuliuoti rinkimus“.

Iškalbingas jau vien „Süddeutsche Zeitung“ vyriausio redaktoriaus Heriberto Prantlio komentaras, kuriuo teigiama, jog šis „vaizdo įrašas ir Strache atsistatydinimas keičia Europos rinkiminę kovą, ir ne vien Austrijoje. Su šiuo atsistatydinimu iš Europos populistinio ekstremizmo mūro atskyla pirmas didelis akmuo. Krintančio akmens bildesį ir trenksmą rinkėjos ir rinkėjai girdi ne tik Austrijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje.“

Dar aiškiau formuluoja vokiečių socialdemokratų Europos Parlamente vadovas Jensas Geieris: „Strache afera daugeliui žmonių atvers akis. Ji dar kartą aiškiai parodo, kad su dešiniaisiais į koaliciją geriau neiti“.

„Tariamieji švarūs politikai, taip norėję senosioms partijoms pademonstruoti, iš kur vėjas pučia, iš tikro yra blogesni nei galėjom įsivaizduoti“, – sakė J. Geieris regioniniam dienraščiui „Neue Osnabrücker Zeitung“.

Panašiai perspėja Vokietijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderis, Bavarijos premjeras Markusas Söderis. Pasak jo, Austrijos pavyzdys rodo, jog dešinieji populistai nepajėgūs perimti atsakomybės vyriausybėje: „Jiems trūksta integralumo, be to, jie linkę piktnaudžiauti valdžia. Jie mano, kad valstybė turi jiems tarnauti, o ne jie valstybei“.

Todėl yra aišku: „Demokratinėms partijoms nevalia bendradarbiauti su dešiniaisiais populistais“. Drauge M. Söderis perspėja Austrijos socialdemokratus nemėginti nuversti S. Kurzo.

Mat, esama svarstymų, jog tikrasis Ibisos skandalo taikinys buvo ne H. Ch. Strache, o Austrijos kancleris S. Kurzas. Juk, pasak šveicarų dienraščio „Neue Züricher Zeitung“, S. Kurzas buvo tapęs „naujos politinės tendencijos formuotoju“.

„Savąją krikščionių demokratų partiją ÖVP su kietu migracijos kursu jis pakreipė gerokai dešinėn, o ekstremaliai dešinę Laisvės partiją sėkmingai įtraukė į vyriausybės darbą“, – komentavo dienraštis.

Sebastianas Kurzas

Šiame politiniame trileryje be slaptųjų tarnybų neapsieita

„Ibisos byla“ – tikras politinis detektyvas. Todėl, nuslūgus pirmoms šoko bangoms dėl įrašo turinio – to, ką Laisvės partijos lyderis H. Ch. Strache aptarinėja su tariama Rusijos oligarcho dukterėčia – į pirmą planą iškyla klausimas: kas taip profesionaliai paspendė FPÖ politikams spąstus. Kas slepiasi už šio kruopščiai surežisuoto susitikimo?

Informaciją paskelbę žurnalas „Der Spiegel“ ir dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ įrašo šaltinį atsisako įvardinti, aiškindami, jog įstatymai žurnalistams leidžia paslaptyje laikyti informacijos pateikėją. Jie tik išdavė keletą įrašo gavimo detalių, bylojančių apie aukščiausio laipsnio konspiraciją ir tamsius informacinius kanalus – tarsi iš politinio trilerio. Taip pat teigė įrašą gavę dovanai. Suprantama, kad visa tai dar labiau kaitina gandų ir spėlionių atmosferą.

Į svarstymus dėl skandalingojo kompromato įsitraukė ir du buvę Vokietijos žvalgybos vadovai, – abu jie vieningai teigia, jog šią akciją vykdė slaptosios tarnybos: pernelyg profesionaliai viskas suorganizuota, investuota daug laiko ir lėšų, per tarpininkų grandinę lyg iš netyčių užmegzti ryšiai su H. Ch. Strache patikėtiniu, FPÖ frakcijos vadovu J. Gudenusu, jis „jaukintas“ keletą mėnesių. Ibisoje išnuomota vila, joje įtaisyti mikrofonai ir 6 vaizdo kameros – visa tai rodo nemenkas finansines investicijas ir didžiulį profesionalumą.

Buvęs Vokietijos vidaus žvalgybos viceprezidentas Rudolfas Adamas, analizuodamas šio projekto scenarijų, žurnale „Cicero“ netgi pasvarstė, kad jo autoriai ir vykdytojai galėję būti susiję su Izraelio slaptąja tarnyba „Mossad“ – mat FPÖ gretose netrūksta antisemitizmo apraiškų.

Aukščiau minėtasis žvalgybininkas A. Hanningas taip pat mano, kad tokią sudėtingą spąstų paspendimo operaciją galėjo suorganizuoti tik slaptosios tarnybos arba jų veiklos patirtį turintys asmenys.

Ryškėja pirmieji tarpininkai ir galbūt vykdytojai, bet kas – užsakovai?

Kancleris S. Kurzas vos tik paskelbus įrašą išsakė spėjimą, kad Ibisos kompromatą galėjo parengti Talas Silbersteinas, – tas pats, kuris Austrijos socialdemokratų lyderio, kanclerio Christiano Kerno užsakymu 2017 rinkiminėje kampanijoje ėmėsi nešvarių metodų S. Kurzui apšmeižti. Izraelio pilietis T. Silbersteinas šį kaltinimą kategoriškai atmetė.

Tiriantieji Austrijos žurnalistai per pastarąsias dienas nenuilsdami mėgina prasiskverbti iki Ibisos politinio trilerio autorių ir vykdytojų. Keletas tarpininkų jau iškilo į dienos šviesą. Pirmasis jų – Vienos advokatas, dr. Raminas Mirfakhrai (beje, gimęs Teherane), palaikantis glaudžius ryšius su Austrijos socialdemokratams artimu advokatu Gabrieliu Lansky.

Tai jis „pakišo“ J. Gudenusui tariamąją rusų oligarcho dukrą, neva norėjusią pirkti iš jo miško plotą medžioklei (jį politikas buvo paveldėjęs iš neseniai mirusio tėvo). Tada J. Gudenusas nenujautė, kad po dvejų metų jis pats ir jo partijos vadas pasijus nelyginant medžioklės su varovais aukos.

Kitas žurnalistų atkapstytas asmuo – Miuncheno detektyvų biuro savininkas slapyvardžiu Julianas Thaleris, – apie jį rašė austrų dienraščiai „Presse“ ir „Kurier“. Šios Miuncheno centre įsikūrusios firmos klientai, biuro internetinio puslapio duomenimis, yra ir „žymūs tarptautiniai koncernai, Vokietijos federalinė kriminalinė policija, Vokietijos vidaus reikalų ministerija bei ES šalių vyriausybės“, – nurodė ketvirtadienį vokiečių dienraštis „Die Welt“.

Ar pavyks nustatyti Ibisos spąstų užsakovus – kol kas lieka atviras klausimas. Nors dauguma spekuliacijų ta tema baigiamos sugestyviu klausimu „cui bono?“ – o kam ta akcija buvo naudinga?

Heinzas Christianas Strache

Moralinis „Ibisos aferos“ aspektas: ar visos priemonės leistinos?

Keliamas ir kitas klausimas: ar politinėje kovoje leistinos ir pateisinamos visos priemonės, taip pat ir kompromatai? Šį klausimą iškart po Ibisos įrašo paviešinimo iškėlė Borisas Reitschusteris, ilgametis vokiečų žurnalo „Focus“ korespondentas Maskvoje.

Ibisos skandalas šokiravo jį dvejopai: tiek atstumiančiu įrašo turiniu, tiek ne mažiau atstumiančiu metodu: „Paspęsti politikui spąstus ir nufilmuoti jį tuose spąstuose, kad paskui jį diskredituotų – tai yra metodas, kuris bent jau man iki šiol pirmiausia buvo žinomas iš Rusijos, iš KGB ir jos įpėdinės FSB“, – rašė jis žurnalo „Tichys Einblick“ internetiniame puslapyje.

Tikriausiai daugelis sakys, jog tikslas pateisina priemones. Tačiau ar tikrai taip yra? – retoriškai klausė B. Reitschusteris. „Šiandien Strache, o kas rytoj? Kas, jei FPÖ tuos pačius metodus ims taikyti savo priešininkams?“ „Kas, jei staiga viešumon iškiltų vaizdo įrašas su Gerhardu Schröderiu, kaip jis su Kremliaus „aparatčikais“ derasi „Gazpromo“ reikalais?“ – tęsia žurnalistas.

Panašius klausimus kelia ir buvęs Hamburgo meras, krikščionių demokratų politikas Ole von Beust. Jiems abiems, ir ne tik jiems, aišku, kad politikų reputacijai sugriauti tiktų tikrai ne vienas privačioje aplinkoje įrašytas jų pokalbis.

Buvusiam Vokietijos vidaus žvalgybos vadovui A. Hanningui neramu dėl galimo Ibisos aferos poveikio politinei kultūrai, didėjančios pagundos panaudoti kompromatus kaip leistiną priemonę politinėje kovoje.

Politinis Ibisos skandalas prigesins Europos dešiniųjų entuziazmą

Tačiau kol kas po įrašo paviešinimo darytos apklausos rodo, jog Ibisos skandalas jau atgrasė dalį potencialių dešiniųjų rinkėjų, bent jau Austrijoje. Dienraščio „Österreich“ užsakymu „Research Affairs“ daryta apklausa atskleidė, kad FPÖ palaikymas smuktelėjo nuo 23 iki 18 procentų (2017 metų rinkimuose partija gavo 26 procentus rinkėjų balsų).

Vokietijoje viešosios nuomonės tyrimų instituto YouGov vykdyta apklausa parodė: 28 procentai respondentų mano, jog Ibisos skandalas neigiamai paveiks ir austrų dešiniųjų seserišką partiją Alternatyvą Vokietijai (AfD).

O dešiniąsias partijas bei judėjimus tyrinėjantis Berlyno politologas Hajo Funke įsitikinęs: audringi pastarosios savaitės įvykiai Austrijoje prislopins visų Europos dešiniųjų populistų entuziazmą.

Tiesa, esama ir priešingų svarstymų: kad nešvarūs demaskavimo metodai dešiniųjų šalininkų gretas tik sutelks ir duos priešingą nei tikėtasi efektą. Atsakymo bent jau į šį klausimą laukti ilgai nereiks – rinkimai į Europos Parlamentą – čia pat.