V. Putinas pareiškė, kad naujasis tiltas „mus visus dar labiau suartins“ ir padės Krymo, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 metais, ekonomikai „vystytis nauju tempu ir naujais būdais“.
Tačiau Ukraina ir šalies sąjungininkai Vakaruose mano, kad tiltas buvo pastatytas turint ir kitą strateginį tikslą – smaugti Ukrainos ekonomiką ir pakenkti jos komercinei laivybai Azovo jūroje.
Pernai lapkritį įtampa tarp šalių pasiekė piką, kai Rusija sulaikė tris Ukrainos laivyno laivus ir jų įgulas šiems bemėginant perplaukti sąsiaurį ir patekti į Azovo jūrą.
Kijevas teigia, kad Ukrainos laivai gali laisvai plaukioti pagal 2003 metų susitarimą su Maskva, tačiau Rusija sako, kad minėti laivai įplaukė į jos teritorinius vandenis.
„Rusija primeta savo žaidimo taisykles karine prasme... ir sukuria dirbtinių barjerų, vykdydama laiką tempiančias laivų patikras ir pasinaudodama kiekviena galimybe uždaryti kelią po tiltu“, – sakė generolas leitenantas Serhijus Najevas, anksčiau vadovavęs Ukrainos jungtinėms karinėms pajėgoms, o dabar einantis šalies generalinio štabo vado pavaduotojo pareigas.
Per metus nuo tada, kai buvo atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, laikas, kurį laivams, norintiems patekti į Ukrainos Mariupolio ir Berdiansko uostus prie Azovo jūros, tenka laukti, pailgėjo nuo vidutiniškai septynių valandų praėjusių metų birželį iki daugiau nei penkių dienų lapkritį, teigia Ukrainos ekspertų grupės „Maidan of Foreign Affairs“ analitikai.
Jų teigimu, laivybą stabdo tiek paties tilto struktūra, dėl kurios po juo gali praplaukti ne aukštesni nei 35 metrų laivai, tiek ir gerokai padažnėjusios Rusijos laivyno ir pakrantės apsaugos vykdomos patikros ir laivų sulaikymai.
Nors ginkluotų Ukrainos laivų dislokavimas praėjusių metų pabaigoje kiek sumažino Rusijos vykdomų patikrų skaičių, praėjusį mėnesį į Mariupolį ir Berdianską plaukusiems laivams vis tiek teko laukti vidutiniškai 40 valandų.
Ukrainos vyriausybės teigimu, krovinių krovos apimtys Mariupolio ir Berdiansko uostuose nuo tada, kai Rusija 2014 metais perėmė Kerčės sąsiaurio kontrolę, sumažėjo atitinkamai beveik 70 ir 50 proc.
Dėl to uostai ir visas regionas patyrė beveik 400 mln. JAV dolerių nuostolių. Padėtis ir toliau blogėja, nurodo Kijevas.
„Dėl blokados... laivų savininkai nebenori švaistyti laiko ir pinigų“, – sakė Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas.
NATO jūrinio komponento vadovo pavaduotojas viceadmirolas Herve'as Blejeanas ir vienas iš aukščiausio rango NATO karinio laivyno vadų sako, kad minėtų dviejų Ukrainos uostų laukia liūdna ateitis, jeigu Rusija neatleis savo gniaužtų.
„Ukrainai tai yra labai rimta problema, – sakė jis. – Tie du uostai greitai nebegalės dirbti.“
Juodojoje jūroje tebetvyrant įtampai, o Ukrainos rytuose jau šeštus metus šalies vyriausybinėms pajėgoms kovojant su Rusijos remiamais separatistais, Kijevas nori, kad JAV ir Europa didintų spaudimą Maskvai.
„Rusijos elgesys yra prognozuojamas: kai ji mato, kad nėra atitinkamo atsako, jie ryžtingai ima veikti. Kai iš mūsų ir Vakarų pusės yra didesnis pasipriešinimas, Rusijos Federacija padaro pauzę“, – sakė S. Najevas.
JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison praėjusį mėnesį sakė, kad Aljansas ketina į regioną pasiųsti daugiau laivų ir įvesti Rusijai daugiau sankcijų.
„Tai nėra įprastiniai reikalai“, – pabrėžė ji.
Tačiau viceadmirolas H. Blejeanas sako, kad NATO turi ribotą arsenalą karinių priemonių, kurių gali imtis Azovo ir Juodojoje jūrose.
„Tai, kad Ukrainos laivynas nėra galingas, yra faktas... Mes negalime imtis karinės intervencijos, ... kaip laivų palyda. NATO negali to daryti. Mes turime imtis tarptautinio spaudimo“, – sakė jis.
Vienas Vakarų diplomatas Kijeve sakė besitikįs, kad Rusija „dalyvaus procese ieškant politinio sprendimo“.