Tai, kad V. Zelenskis buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, galima vertinti kaip rinkėjų bandymą palengvinti politinę situaciją šalyje, per pastaruosius penkerius per konfliktą su prorusiškais separatistais šalies rytinėse teritorijose pražudžiusią 13 tūkst. žmonių, rašo laikraštis.
Be to, tokią Ukrainos prezidento rinkimų baigtį galima vertinti ir kaip drąsų žmonių norą atsisakyti tradicinės politinės klasės, vadinamos korupcijos židiniu.
Bet kokiu atveju V. Zelenskiui artimiausiu metu teks surimtėti. Išaugusios išlaidos gynybai iš šalies ekonomikos sunkia paskutines sultis, šalyje aukštas nedarbo lygis, tūkstančiai, ieškodami darbo, išvyko iš šalies.
Blogiausia tai, kad oligarchai politikus laiko savo marionetėmis.
Be jokios abejonės V. Zelenskis elgėsi taip, tarsi puikiai suprastų krizės mastą. Savo inauguracinėje kalboje naujasis Ukrainos prezidentas pranešė paleidžiantis parlamentą ir pareikalavo generalinio prokuroro, gynybos ministro ir saugumo tarnybos vadovo, kuriuos laiko postą palikusio Petro Porošenkos statytiniais, atsistatydinimo.
V. Zelenskis paragino Aukščiausiąją Radą panaikinti deputatų teisinę neliečiamybę. Jis taip pat pažadėjo valdžią paversti meritokratine – vieta, kur dirba geriausi iš geriausių, o ne prasčiausi visuomenės atstovai.
„Valdžioje turi dirbti tik tie, kurie nuoširdžiai nori tarnauti šalies žmonėms“, – pareiškė jis.
V. Zelenskis pacitavo aktorių Ronaldą Reaganą, jog valdžia tapo problemos dalimi, o ne jos sprendimu. Visa pirmosios V. Zelenskio dienos valdžioje choreografija – tai, kaip pozavo nuotraukai su minia, atėjimas pėsčiomis į inauguracijos vietą bei spalvinga laisva pasisakymo kalba – visa tai pasitarnavo kaip noras parodyti, kad šis žmogus vadovaus be pompastikos.
Nepaisant to, yra ir nerimą keliančių signalų, demonstruojančių, kad V. Zelenskis gali pasirodyti esąs ir silpnas, chaotiškai veikiantis lyderis.
Visgi, rašo „The Times“, komikams visame pasaulyje politikoje sekasi būtent dėl to, kad jie įkūnija valdžios priešų vaidmenį.
Italijoje tai Beppe Grillo, vienas iš populistinės partijos „Penkių žvaigždžių judėjimas“ steigėjų. Ši politinė jėga šiuo metu patenka į valdančiąją koaliciją. Slovėnijoje ministru pirmininku tapo satyrikas Marjanas Šarecas. Vienu iš daugiausiai darbų nuveikusių Islandijos sostinės Reikjaviko metų buvo Jonas Gnarras, kuris visos savo rinkimų kampanijos metu juokais žadėjo pasirūpinti, kad šalies parlamente nebeliktų narkotikų.
Tik Ukrainai šiuo metu rūpi ne pokštai. V. Zelenskis jau siūlo Rusijai keistis karo belaisviais ir kaliniais bei viliasi pasiekti taiką, išsaugodamas visas Ukrainos teritorijas.
Tik jam vertėtų nepamiršti, kad Rusijos prezidentas V. Putinas puikiai jaučia savo oponentų silpnąsias vietas.
Egzistuoja reali rizika, jog jis leis dar labiau eskaluoti konfliktą Ukrainos rytuose ir taip į savo rankas perims bet kokių taikos susitarimų kontrolę.
Jeigu Ukraina nori normalios ateities, šaliai būtinos reformos.
Ji taip pat privalo žiūrėti Vakarų pusėn ir netikėti melagingais Maskvos pažadais, akcentuoja „The Times“. Taip, humoras politikoje – labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad visgi politika yra rimtas reikalas.