47 valstybes vienijančios organizacijos užsienio reikalų ministrų dauguma palaikė deklaraciją, kurioje sakoma, jog visoms narėms lygiomis teisėmis turėtų būti leidžiama dalyvauti Europos Tarybos dviejų pagrindinių organų veikloje. Tai reiškia, kad Rusijai grąžinamos balsavimo teisės.
Europos Taryba suspendavo Rusijos balsavimo teises, kai ši 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Ukraina ir beveik visa tarptautinė bendrija Krymo aneksiją laiko neteisėta. Suspendavus balsavimo teises, Kremlius liovėsi mokėti narystės organizacijoje mokesčius.
Aukštesnio rango Rusijos pareigūnai grasino, kad Rusija visai pasitrauks iš Europos Tarybos.
Tai reikštų, kad paprasti Rusijos piliečiai netektų galimybės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kuris tapo svarbia institucija asmenims, praradusiems pasitikėjimą Rusijos teismais.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas ketvirtadienį netikėtai atšaukė dalyvavimą susitikime Suomijoje. Tai liudija, jog Ukraina prognozavo, kad Rusijai balsavimo teisės bus grąžintos.
Šį mėnesį kaip tik minimos 70-osios Europos Tarybos įkūrimo metinės. Taryba įkurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant puoselėti žemyne žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus.
Penktadienio balsavimas žymi tai, kas galėtų būti pirmasis didelis europinės institucijos atsitraukimo žingsnis dėl ribojimų ir sankcijų, kurios buvo paskelbtos Rusijai po Krymo okupacijos ir separatistų rėmimo rytų Ukrainoje kampanijos, skelbia AP.
Šis balsavimas taip gali būti vertinamas kaip Europoje, daugiausia – Prancūzijoje ir Vokietijoje, augančio suvokimo, kad Rusijos laikymas arčiau savęs galėtų būti tinkamesnis būdas Ukrainos krizei ir kitoms problemoms spręsti, ženklas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras netikėtai paskutinę minutę atšaukė savo dalyvavimą susitikime Suomijoje, numanydamas Rusijai palankų balsavimo rezultatą.
Ukrainos nuolatinis atstovas Europos Taryboje Dmytro Kuleba „Twitter“ paskelbė, kad Ukraina ir kitos penkios šalys balsavo prieš šį pasiūlymą, kurį jis pavadino „ciniškos diplomatijos“ siekiant „išlaikyti ilgametę partnerę“ rezultatu.
Prancūzija, kuri perima pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui, ir Vokietija garsiai kalbėjo apie poreikį sugrąžinti Rusijai balsavimo teises milijonų paprastų rusų labui.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, šiandien vėliau susitiksiantis su Sergejumi Lavrovu, prieš ministrų susitikimą sakė, kad „mūsų interesai neapima“ Rusijos laikymo užribyje.
„Rusija priklauso Europos Tarybai ir turi visas su tuo susijusias teises bei atsakomybes“, – sakė H. Maasas, pridūręs, jog viliasi, kad ministrų susitikime galės žengti „ryžtingą žingsnį pirmyn“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šį mėnesį sakė šios organizacijos pirmininkui, kad „Europos Tarybai reikia Rusijos, kaip ir Rusijai bei rusams reikia Europos Tarybos. Tai reiškia, kad jų, kaip šalies narės, teisės yra gerbiamos, bet Rusija taip pat turi vykdyti savo įsipareigojimus šiai institucijai“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasveikino balsavimo rezultatus ir patvirtino, kad Rusija vykdys savo įsipareigojimus, taip pat dėl narystės mokesčių. S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva vertina Europos Tarybos „teigiamą indėlį“ sprendžiant humanitarines problemas, taip pat gerinant Rusijos teisingumo sistemą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, kad Rusija nori bendradarbiauti su Europos Taryba, dalyvaudama „lygiateisiais pagrindais“ visuose jos sprendimų priėmimo mechanizmuose.
Grasinimai trauktis iš Europos Tarybos
Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglansas Rusijos grasinimus trauktis iš Europos Tarybos vadino „Ruxit“, skelbia „Politico“.
„Ruxit“ galimybė kaip reikiant neramina Rusijos demokratijos gynėjus. Rusijai pasitraukus iš Europos Tarybos, perspėja Rusijos opozicijos aktyvistai, jų gimtinei gresia tikrų tikriausia žmogaus teisių katastrofa ir padrąsinimas Kremliui veikti dar griežčiau prieš visus kitaip mąstančius.
Baisiausia, kad pasitraukimas iš organizacijos iš 144 mln. Rusijos gyventojų atimtų teisę siekti teisingumo Europos Žmogaus Teisių Teisme, kurio darbą prižiūri būtent Europos Taryba.
2018 metais Rusija Strasbūre veikiančiam teismui pateikė daugiausia ieškinių iš visų 47 Europos Tarybą vienijančių valstybių. 20 proc. visų minėtojo teismo nagrinėjamo eilėje laukiančių bylų (o jų 54 tūkst.) sudaro būtent rusų inicijuotos. Per pastaruosius dvejus metus Maskva ieškovams išmokėjo 23,3 mln. eurų kompensacijų, tarp gavėjų – opozicijos aktyvistai, kaliniai ir LGBT aktyvistai.
Žmogaus teisių gynėjai iš Rusijos perspėja, kad Rusijos pasitraukimas iš organizacijos gali baigtis mirties bausmės grąžinimu.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas yra vienintelė teisės institucija, galinti grąžinti tikėjimą teisingumu tiems neteisėtai kalinamiems ir kankinamiems žmonėms bei priteisti kompensacijų žmonės, kurių artimieji buvo nužudyti atliekant tyrimus ar kalėjime“, – teigia merginų grupės „Pussy Riot“ narė, žmogaus teisių aktyvistė ir viena iš organizacijos „Zona Prava“, ginančios kalinių teises Rusijoje, įkūrėjų Maria Aliochina.
M. Aliochina ir kita grupės „Pussy Riot“ narė Nadiežda Tolokonnikova neseniai sužinojo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas joms priteisė 30 tūkst. eurų už žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos jos patyrė laikomos nelaisvėje prieš teismo procesą 2012 metais. Rusija kompensaciją išmokėjo. M. Aliochina sako, kad lėšos atiteko „Zona Prava“ ir nepriklausomam naujienų portalui „MediaZona“ finansuoti.
Nors Rusija, viena iš 1949 metų Europos žmogaus teisių konvenciją pasirašiusių šalių, ir nesugeba įgyvendinti maždaug dviejų trečdalių minėtojo teismo sprendimų, žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nevertėtų užsimerkti prieš teigiamą Europos Žmogaus Teisių Teismo įtaką Rusijos įstatymams ir teismų praktikai.
„Net ir turint omenyje visas tas mūsų šaliai būdingas opias problemas, situacija būtų žymiai siaubingesnė, jeigu Rusija nebūtų Europos Tarybos narė“, – teigiama dar lapkritį dešimčių Rusijos žmogaus teisių gynėjų pasirašytame atvirame laiške.
Jie taip pat perspėja, kad Rusijos pasitraukimas iš organizacijos galėtų baigtis „skubiu mirties bausmės sugrąžinimu“ – tai ypač didelį nerimą kelianti perspektyva šalyje, kur vidutiniškai per metus baudžiamosiose bylose išteisinamas vos 0,3 proc. nuteistųjų (Rusijoje mirties bausmė oficialiai taip ir nebuvo uždrausta: 1996 metais tuometinis šalies prezidentas Borisas Jelcinas mirties bausmei paskelbė moratoriumą, nes tai buvo būtinoji sąlyga Rusijai siekiant tapti Europos Tarybos nare).
Nors daug Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų priimami praėjus mėnesiams ar net metams nuo pačių žmogaus teisių pažeidimo fakto, teismas turi teisę prireikus skubiai įsikišti ir bent pabandyti išgelbėti žmonių gyvybes.
Balandį Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė Rusijai iš kalėjimo vienutės 75 metų valstybės išdavyste kaltinamą mokslininką Viktorą Kudriavcevą perkelti į civilinę ligoninę.
V. Kudriavcevas, kuris neigia kaltinimus, esą, nutekino karinių paslapčių NATO, serga diabetu ir kitomis sunkiomis su garbiu amžiumi susijusiomis ligomis, be to, ne per seniausiai patyrė širdies smūgį. Akademikai ir žmogaus teisių aktyvistai perspėja: jeigu nesulauks profesionalios medikų pagalbos, kils realus pavojus jo gyvybei.
Rusijos kalėjimų sistemos atstovai teigia , jog įgyvendins Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, nors straipsnio pasirodymo metu reikiami pokyčių dar nebuvo.
Nesutarimas, dėl kurio Rusija grasino pasitraukti iš Europos Tarybos, prasidėjo 2014 metais, kai Kremliaus įvykdyta Krymo aneksija paskatino suspenduoti jos balsavimo teisę Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje.
Rusija sureagavo atsisakydama dalyvauti Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos posėdžiuose. Dėl šios priežasties daugiau nei pusė Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, renkamų devynerių metų kadencijai, išrinkti nedalyvaujant Rusijai.
Nuo 2017 metų birželio Maskva pradėjo įšaldyti savo narystės įmokas, per metus sudarančias iki 33 mln. eurų – tai maždaug 7 proc. viso Europos Tarybos metinio biudžeto.
Remiantis Tarybos nuostatomis, šalių, dvejus metus nemokančių įmokų, narystė 47 šalis vienijančioje organizacijoje stabdoma, o galiausiai jos gali būti paprasčiausiai išmestos.
Rusija teigė mieliau pasitrauksianti pati, nei lauksianti, kada ją nubaus.
„Kodėl turėtumėme būti organizacijoje, kur negalime dirbti, kur nepaisoma mūsų interesų?“ – klausia Rusijos parlamento pirmininko pavaduotojas ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos delegacijos narys Piotras Tolstojus.
Th. Jaglandas, kuris šiais metais po dvejų generalinio sekretoriaus kadencijų, palieka šį postą, sako norintis bet kokia išvengti Rusijos pasitraukimo. Prancūzija ir Vokietija bei kitos Europos Tarybos valstybės narės taip pat yra išreiškusios pageidavimą Rusijai pasilikti.
P. Tolstojus – rašytojo Levo Tolstojaus proproanūkis – vylėsi, kad Helsinkyje pavyks rasti išeitį iš krizės, tačiau pridūrė, kad optimizmas per kraštus tikrai netrykšta.
Rusijos politikas kolegas iš Europos Tarybos kaltino piktybiškai net nebandant suprasti šalies argumentų ir teigia: „Mes turime kitokią vertybių sistemą ir kitokį demokratijos ir žmogaus teisių suvokimą“.
Jis taip pat atmeta nuogąstavimus dėl Rusijos žmogaus teisių aktyvistų ir primygtinai teigia, kad „menka tragedija“, jeigu Rusija pasitrauktų iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijos.
2015 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė įstatymui, suteikiančiam Maskvai teisę atmesti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, jeigu šalies Konstitucinis teismas nusprendžia, kad jie prieštarauja šalies įstatymams. Kol kas šis įstatymas praktikoje buvo pritaikytas du kartus.
Nepaisant neslūgstančios įtampos su Vakarais, 58 proc. rusų pritaria šalies narystei Europos Taryboje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijai, atskleidė neseniai „Levada Center“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.
Prieštarauja vos 19 proc., o likusieji šiuo klausimu paprasčiausiai neturi nuomonės.
Rusijos pasitraukimas iš šios žmogaus teisių gynimo organizacijos būtų antras toks atvejis, kai iš organizacijos nuo pat jos sukūrimo 1949 metais nuspendžia pasišalinti valstybė narė. 1969 metais iš organizacijos, sulaukusi grasinimo būti išmesta, pasitraukė Graikijos karinė chunta, tačiau, praėjus penkeriems metams, kai chunta žlugo, šalis sugrįžo atgal.
Kai kurie Rusijos opozicijos veikėjai teigia, kad Maskvos grasinimas pasitraukti iš Europos Tarybos iliustruoja šiuo metu vykstančią sunkią kovą dėl šalies ateities.
„Jei Rusija pasitrauks iš Europos Tarybos, ji ilgiau nebebus Europos dalis – ji bus atstumtoji“, – sako žmogaus teisių aktyvistė ir žurnalistė, rašanti opoziciniam „MBKh-Media“ portalui ,Zoja Svetova.
Toks scenarijus, priduria Z. Svetova, nebūtų priimtinas Rusijos liberaliajam elitui – visuomenės grupei, kurią sudaro bestuburį Rusijos ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą supantys verslininkai ir politikai.
Kaip ten bebūtų, tokį sprendimą su džiaugsmu sutiktų itin konservatoriškos politinės ir saugumo tarnybų frakcijos, „norinčios gyventi šalyje, kur veikia jiems paklūstantys marionečių teismai ir veikia valstybinis internetas“, – teigia Z. Svetova, turėdami omenyje neseniai Rusijoje priimtą įstatymą, leidžiantį Kremliui atjungti šalies interneto srautą nuo užsienyje esančių serverių.
Maskvoje dirbantis politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas, kurio pastangos stebint balsavimo procesus prisidėjo organizuojant masinius protestus prieš šalies prezidentą V. Putiną 2011-2012 metais, teigia, kad šis konfliktas – simboliškas Rusijos atsitraukimas nuo Europos ir dalis Kremliaus bandymo naujam gyvenimui prikelti „sovietines vertybes“.
Jis pridėjo, kad ekonominiai ir prekybos ryšiai su Europa (pagrindine Rusijos energijos eksporto kliente), labai apsunkintų norą su Maskva galutinai nutraukti visus ryšius, tad galima daryti išvadą, jog Kremliaus retorika skirta išskirtinai vidiniam šalies vartojimui.
„Europos Taryba – labai patogus priešas. Jeigu Maskva visgi iš jos pasitrauktų, V. Putinas sulauktų tikro itin patriotiškai nusiteikusių rinkėjų palaikymo, tačiau tai būtų trumpalaikė propagandos pergalė, kurios rezultatai būtų labai trumpalaikiai“, – sako D. Oreškinas.
„Trenkti durimis labai paprasta – žymiai sunkiau jas vėl atidaryti“, – teigia politikos analitikas.