Donaldo Trumpo administracija praėjusią savaitę paprašė Ankaros atidėti S-400 raketų pirkimą, kuris buvo numatytas šių metų liepą, informavo šaltiniai, nepanorę būti įvardinti.
Atidėjimas suteiktų Turkijai ir Jungtinėms Valstijoms – turinčioms dvi didžiausias kariuomenes NATO aljanse, – daugiau laiko rasti išeitį iš aklavietės, padidinusios įtampą tarpusavio santykiuose ir sukėlusios Turkijos ekonomikai papildomų sankcijų grėsmę. Anot Vašingtono, raketų sistemos S-400, jeigu būtų dislokuotos Turkijoje, galėtų surinkti esminę informaciją apie „F-35“, kuriuos padėjo kurti Turkijos bendrovės, maskavimo priemones.
Jungtinių Valstijų prašymas paskelbtas tuo metu, kai Turkijos bei JAV pareigūnai tariasi dėl galimo D. Trumpo vizito į Turkiją datos. Turkijos iždo bei finansų ministras Beratas Albayrakas, kuris yra ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žentas, sekmadienį „CNN-Turk“ televizijai sakė, kad JAV vadovas gali šalyje lankytis liepą.
Turkija nekelia klausimo dėl galimo Rusijos gynybos sistemos pristatymo atidėjimo, antradienį žinute pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dimitrijus Peskovas. Per neseniai vykusį R. T. Erdogano bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefoninį pokalbį šiuo klausimu nebuvo užsiminta.
„Maskvai tai nebūtų staigmena, – sakė Vladirmias Frolovas, buvęs Rusijos diplomatas ir užsienio politikos analitikas iš Maskvos. – Visada būta įtarimų, kad turkai žaidžia dvigubą žaidimą ir kad paskutinę akimirką pasipustys padus“.
JAV gynybos sekretoriaus pareigas laikinai einantis Patrickas Shanahanas pavadino Turkijos planuojamą „S-400“ raketų pirkimą „nesuderinamu“ su „F-35“ naikintuvų pirkimu. Turkija pranešė ketinanti įsigyti 100 nesusekamų naujos kartos „Lockheed Martin Corp.“ gamybos naikintuvų. JAV valstybės sekretorius Michaelas Pompeo balandį sakė informavęs Turkijos pareigūnus, jog šalis negalės likti „F-35“ programoje, jeigu neatsisakys savo planų dėl S-400 raketų.
R.T. Erdogano vyriausybės pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad planų dėl S-400 raketų pirkimo nebus išsižadėta po to, kai buvo sutrukdyta jų planams įsigyti JAV gamybos „Patriot“ raketas. Pernai gruodį JAV valstybės departamentas pakeitė taktiką ir pranešė Kongresui apie pasiūlymą parduoti „Patriot“ sistemą Turkijai. Bet balandį atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO įkūrimo 70-ųjų metinių renginiuose, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad sutartis dėl S-400 yra „užbaigta, ir mes nuo to neatsitrauksime“ ir kad aljansas nėra „pajėgus“ apginti Turkijos oro erdvę.
Sankcijų grėsmė
Dėl Turkijos nenoro atšaukti rusiškų raketų pirkimą šaliai gresia naujos JAV sankcijos, kurios greičiausiai sustiprintų liros nuosmukį, ir taip jau demonstruojančios prasčiausią dinamiką besiformuojančiose rinkose po Argentinos peso. Turkijos valiuta pirmadienį sumažino nuostolius po „Bloomberg News“ pranešimų, esą R.T. Erdogano vyriausybė svarsto JAV prašymą dėl rusiškų raketų atidėjimo. Antradienį rytinėje Stambulo prekyboje liros kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo 0,1 proc.
R.T. Erdoganas savo viešuose pasisakymuose tvirtai laikosi savo ankstesnės pozicijos; praėjusį savaitgalį jis pareiškė, kad jo šalies neišmuš iš vėžių sankcijos ir grasinimai, „tol, kol mes pasitikėsime savimi“.
Turkija ne kartą siūlė įsteigti bendrą komisiją su JAV ir NATO, kuri nustatytų, ar „S-400“ iš tikrųjų kelia rizikų sąjungininkų karinei įrangai, įskaitant ir „F-35“. Jeigu Jungtinės Valstijos, – kurios atmetė tokį pasiūlymą, – persigalvotų, Turkija tuomet galėtų susitarti dėl „S-400“ raketų pirkimo atidėjimo, sakė kitas Turkijos pareigūnas, susipažinęs su situacija.
Jungtinėms Valstijoms tokios techninės grupės sukūrimas būtų tikslingas vienu požiūriu: norint išaiškinti Turkijai, kokios nesuderinamos yra šios technologijos, sakė vienas iš pareigūnų.
Per savo vizitą į Ankarą gegužės 6 dieną NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mėgino įtikinti Turkiją atsisakyti plano pirkti rusiškas raketas ir palaikyti derybas dėl galimo alternatyvios JAV sukurtos oro gynybos sistemos pirkimo.
Technologijų perdavimas?
Jungtinės Valstijos metų metus spyriojosi parduoti savo „Patriot“ oro gynybos sistemą Turkijai ir tuo pat metu dalytis savo technologija. Pernai gruodį Valstybės departamentas informavo Kongresą apie savo pasiūlymą leisti raktų pardavimą, – galimai iš anksto apgalvotas žingsnis siekiant įtikinti R.T. Erdoganą atsisakyti S-400 raketų sandorio.
Nors Ankara vis dar tęsia derybas su Vašingtonu, ji ir toliau prašo perduoti JAV raketų technologijas. Turkijos nenoras atsisakyti raketų sandorio su Maskva taip pat atspindi norą įgyti labiau nepriklausomą vaidmenį regioninėje politikoje, kaip ir priklausomybę nuo Rusijos paramos kaimyninėje Sirijoje, jos gamtinių dujų, turistų bei žemės ūkio produkcijos.
Tuo tarpu esama ženklų, kad kitame žiežirbas keliančiame fronte įtampa su Amerika gali nuslūgti, nes Jungtinės Valstijos bei Turkija svarsto „bendro patruliavimo“ galimybę, siekiant kontroliuoti pasiūlytą šiaurės rytų Sirijos saugią zoną, sakė vienas iš šaltinių.
Gruodį nuskambėjęs D. Trumpo pranešimas, esą jis išves visas JAV pajėgas iš Sirijos, buvo pristabdytas, kilus susirūpinimui, kad Turkija pasinaudos amerikiečių pajėgų pasitraukimu atakai prieš JAV sąjungininkus kurdus.
JAV ambasada Ankaroje nebuvo pasiekiama komentarams apie rusiškas raketas ar derybas saugioje zonoje. R.T. Erdogano administracijos pareigūnai nesureagavo į prašymą pakomentuoti.
