Gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas praėjusį ketvirtadienį surengtame susitikime su JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjais nacionalinio saugumo klausimais pristatė atnaujintą karinį planą.
Jis numato, kad tuo atveju, jei Iranas atakuotų amerikiečių karius arba paspartintų branduolinio ginklo kūrimą, į Artimuosius Rytus būtų pasiųsta iki 120 tūkst. karių, laikraščiui sakė anonimiškai kalbėję Baltųjų rūmų administracijos atstovai.
Anot jų, naujasis planas nenumato antžeminio įsiveržimo į šiitišką respubliką – tam reikėtų gerokai didesnio kontingento.
Kaip rašo „The New York Times“, minėtame pasitarime dalyvavo P. Shanahanas, D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, JAV Štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorė Gina Haspel ir Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas.
Šaltiniai laikraščiui sakė, kad plane numatytas karių skaičius šokiravo kai kuriuos pasitarimo dalyvius.
„The New York Times“ primena, kad panašaus dydžio kontingentas 2003 metais dalyvavo įsiveržime į Iraką.
Šaltiniai pažymėjo, kad planas buvo parengtas atsižvelgiant į administracijos atstovų, pasisakančių už griežtą kursą Irano atžvilgiu, poziciją. Vienas pagrindinių griežtojo kurso šalininkų yra prezidento nacionalinio saugumo patarėjas J. Boltonas.
Pasak šaltinių, pastaraisiais metais JAV planai dėl Irano nuolat peržiūrimi.
Anksčiau D. Trumpas pagrasino Iranui rimtomis problemomis, jei Teheranas imsis neapgalvotų žingsnių reaguodamas į Amerikos vėl įvestas sankcijas.
„Pažiūrėsim, kas bus su Iranu. Jeigu jie kažko griebsis, tai bus baisi klaida. Esu girdėjęs, kas vyksta Irane. Jeigu jie kažko imsis, smarkiai nukentės. Pažiūrėsim, kas ten vyks“, – sakė prezidentas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete prieš susitikimą su vizito į Vašingtoną atvykusiu Vengrijos vyriausybės vadovu Viktoru Orbanu.
Praėjusią savaitę Irano prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė, kad šiitiška respublika nebesilaikys dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015 metų tarptautinį susitarimą dėl jos branduolinės veiklos.
Iranas nurodė, jog taip reaguoja į vienašališkas JAV sankcijas, kurias Vašingtonas grąžino, prieš metus pasitraukęs iš branduolinio susitarimo.
JAV pasitraukus iš branduolinės sutarties, kitos jos signatarės – Kinija, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – ne kartą pareiškė, jog neketina pasekti Vašingtono pavyzdžiu.
Europa perspėja JAV neeskaluoti įtampos dėl Irano
Europa pirmadienį paragino JAV dar labiau neeskaluoti įtampos dėl susitarimo su Iranu, o Didžioji Britanija paskelbė griežtą perspėjimą dėl „netyčinio“ konflikto grėsmės Persijos įlankoje.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paskutinę minutę atvyko į Briuselį, kur Europos Sąjungos eilinio užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose susitiko su kolegomis iš Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – trijų Europos šalių, pasirašiusių su Iranu 2015 metų susitarimą, kuriuo mainais į sankcijų sušvelninimą buvo apribotos Teherano branduolinės ambicijos.
Gegužės 8-ąją, praėjus lygiai metams po JAV pasitraukimo iš šios sutarties ir Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui atnaujinus vienašališkas ekonomines sankcijas, Iranas paskelbė stabdantis dalį joje numatytų savo įsipareigojimų.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė, kad jo šalis nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal susitarimą – Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) – ir pagrasino žengti dar toliau, jeigu susitarime tebedalyvaujančios šalys, įskaitant ES, per 60 dienų neužtikrins sankcijų sušvelninimo, turinčio atsverti D. Trumpo atnaujintą puolimą prieš šiitiškos respublikos ekonomiką.
JCPOA atsidūrus pavojuje, karinę dimensiją šiai diplomatinei įtampai pridėjo Vašingtono sprendimas nusiųsti į Vidurio Rytus jūrų desanto operacijų laivą ir raketų „Patriot“ bateriją, taip pat kiek anksčiau priimtas sprendimas dislokuoti ten lėktuvnešį ir bombonešių B-52.
Apie M. Pompeo apsilankymą Briuselyje buvo paskelbta paskutinę minutę, ir jeigu jis atvyko vildamasis pademonstruoti transatlantinę vienybę prieš Iraną, liko nusivylęs: Britanija, Prancūzija ir Vokietija viešai kritikavo griežtą JAV poziciją.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad Berlynas „tebelaiko šį... susitarimą pagrindu Iranui neturėti ateityje jokių branduolinių ginklų ir mes Europoje sutinkame, kad šis susitarimas yra reikalingas mūsų saugumui“.
Pasak H. Maaso, jis per savo susitikimą akis į akį su M. Pompeo pabrėžė, kad „mes esame susirūpinę dėl įvykių raidos ir įtampos šiame regione, kad mes nenorime čia karinės eskalacijos“.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas sakė, kad „dabar mums reikia ramybės laikotarpio“, ir griežtai perspėjo dėl pavojaus, kurį kelia Irano stūmimas atgal prie branduolinių ginklų kūrimo.
„Labai nerimaujame dėl netyčinio konflikto rizikos ir eskalacijos, kurios nenorima nė vienoje pusėje, bet (kuri) gali baigtis kažkokiu konfliktu“, – atvykęs į ES diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje sakė J. Huntas.
„Svarbiausia, turime užtikrinti, kad nesugrąžintume Irano į renuklearizacijos kelią, nes jei Iranas taps branduoline valstybe, jo kaimynės, tikėtina, taip pat užsinorės tapti branduolinėmis valstybėmis“, – kalbėjo užsienio reikalų sekretorius.
„Jau dabar tai yra nestabiliausias pasaulio regionas, ir tai būtų didžiulis žingsnis neteisinga kryptimi“, – pabrėžė jis.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini pabrėžė, kad dialogas yra „vienintelis ir geriausias būdas atsižvelgti į skirtumus ir išvengti eskalacijos“ regione.
„Ir toliau visiškai palaikome branduolinį susitarimą su Iranu, visišką jo įgyvendinimą“, – sakė F. Mogherini.
„Mums tai buvo ir bus svarbiausias (branduolinio ginklo) neplatinimo architektūros elementas tiek pasaulyje, tiek regione“, – teigė ji.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas prisidėjo prie kritikos ir sakė, kad Vašingtono sprendimas sugriežtinti sankcijas Iranui „mums netinka“.