„JAV smarkiai susirūpinusios Europos gynybos fondo nuostatų priėmimu ir Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo [Permanent Structured Cooperation, PESCO] bendrosiomis sąlygomis“, – dienraštis „El Pais“ cituoja gegužės 1-ąją datuotą JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojos Ellen Lord (Elen Lord) laišką, išsiųstą ES diplomatijos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini).
Pentagonas laikosi pozicijos, kad šie projektai „žymi dramatišką žingsnį atgal po tris dešimtmečius gilintos transatlantinės gynybos pramonės integracijos“.
Gynybos departamento laiške taip pat sakoma, kad ES gynybos pajėgumų plėtra „tokiu būdu, kad jie dubliuoja karines sistemas, kurios nėra tarpusavyje pakeičiamos, tik švaisto negausius gynybos išteklius ir kuria nereikalingą konkurenciją tarp NATO ir ES“.
„Akivaizdu, jog jeigu JAV įves analogiškus suvaržymus, kolegos ir sąjungininkai Europoje juos vertins nepalankiai. Nenorėtume ateityje šito imtis“, – perspėjo E. Lord ir pridūrė, kad toks žingsnis Europos gynybos sektoriaus įmonėms kainuotų milijonus eurų.
Anot Vašingtono, „tai gali padaryti žalos ne vien NATO ir ES konstruktyviems santykiais, bet ir potencialiai atnaujinti kontroversiškas diskusijas, prieš 15 metų vyravusias [ES ir NATO] ryšiuose dėl Europos gynybos iniciatyvų“.
Kaip rašo „El Pais“ ši JAV reakcija buvo paskelbta praėjus nedaug laiko po Europos Parlamento balandžio 18-ąją suteikto preliminaraus leidimo įkurti Europos gynybos fondą, kuriam 2017–22022 metų laikotarpiu turėtų būti skirta 13 mlrd. eurų. Be to, Vašingtonas pasisako prieš PESCO, pagal kurį 25 ES narės pradėjo vystyti 35 ginkluotės vystymo projektus.
JAV spaudžia pakeisti Europos gynybos programų nuostatas, kad iš jų būtų pašalintos sąlygos, susijusios su intelektinės nuosavybės apsauga ir eksporto kontrole, taip pat panaikinta kuriam nors projektui vadovaujančios šalies veto teisė, sudaranti galimybę atmesti projekto partnerėmis norinčias tapti nepageidaujamas įmones.
„Kol šie dokumentai neįsigaliojo, raginame juos iš naujo apsvarstyti, atsižvelgiant į mūsų bendrus ilgalaikius transatlantinės partnerystės saugumo srityje tikslus. Jeigu pakeitimai bus nereikšmingi, mūsų nerimas gali vėl padidėti“, – sakoma Gynybos departamento laiške.
„Akivaizdžiai susidūrėme su interesų konfliktu“, – „El Pais“ cituoja Madride įsikūrusio Elcano (Elkano) karališkojo instituto – tarptautinių ir strateginių studijų centro – vieną iš vadovų Luisą Simoną. Jis atkreipė dėmesį, kad „JAV gynybos pramonės pozicijos Europos rinkoje yra stiprios“.
„Taigi, Jungtinės Valstijos, matydamos Europos gynybos politikos pirmuosius žingsnius, kad ir kokie mažyčiai jie būtų, vertina juos kaip potencialią grėsmę savo dominavimui – tiek Europos rinkoje, tiek trečiosiose šalyse“, – aiškino ekspertas.