Abiejų Korėjų žmonės kalba ta pačia kalba ir priklauso tai pačiai tautybei, o ištisus šimtmečius šalių istorija buvo bendra, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jos tapo radikaliai besiskiriančiomis visuomenėmis.
Šiaurės Korėja, kurią geležiniu kumščiu valdė trys Kimų šeimos kartos, tapo branduolinį ginklą turinčia valstybe, bet dėl to patiria tarptautinę izoliaciją. Tuo tarpu Pietų Korėja pasirinko demokratiją ir tapo 11-ąja pasaulio ekonomika.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas nuolat patvirtina susivienijimą kaip galutinį tikslą, bet jo šalies paveikslas turi daug daugiau atspalvių, rodo Seulo Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto (KINU) apklausa.
65,9 proc. apklaustų Pietų Korėjos gyventojų susivienijimą laiko būtinybe, nurodo KINU. Pernai taip manančių žmonių buvo 70,7 procento. Skaičius šiemet sumažėjo įstrigus bendravimui tarp Korėjų ir Pchenjano deryboms su Vašingtonu dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
Tačiau pasiūlius alternatyvą, 49,5 proc. Pietų Korėjos gyventojų teikė pirmenybę taikiam sambūviui su Šiaurės Korėja ir tik 28,8 proc. – susivienijimui.
Didžiausi skirtumai buvo tarp jaunesnių respondentų. Trečią dešimtį metų einantys Pietų Korėjos gyventojai visą savo, kaip suaugusių žmonių, gyvenimą nugyveno šalia esant ir kartais grasinant branduolinį ginklą turinčiai Šiaurės Korėjai.
Jei reiktų rinktis tarp susivienijimo ir ekonomikos, 70,5 proc. didesnę pirmenybę teiktų ekonomikai, o susivienijimą paremtų tik 8,3 procento.
Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,7 ir 12,8 proc., tačiau nepasitenkinimas Pietų Korėjos ekonomika didėja nemažėjant nedarbui ir stringant ūkio augimui.
Tyrėjai praėjusį mėnesį akis į akį apklausė kiek daugiau nei tūkstantį žmonių. Apklausa vyko Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui vasario mėnesį Hanojuje nepasiekus susitarimo dėl denuklearizacijos ir sankcijų sušvelninimo.
Tačiau apklausa buvo atlikta prieš Šiaurės Korėja praėjusią savaitę surengiant pirmuosius savo raketų bandymus po daugiau kaip metų pertraukos.