Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas išbandė tris naujas raketas, dėl tam tikrų paralelių kaipmat sudominusias karinių reikalų specialistus. Raketos atrodo lygiai taip, kaip daug diskusijų keliantis, masiškai kopijuojamas ginklas, kurį Rusija ne vienus metus aktyviai bando realizuoti užsienyje ir buvo dislokavusi Sirijoje.
2017-ųjų pabaigoje balistinių raketų bandymus Pchenjanas buvo pristabdęs, bet nuo tada trukusi pauzė, didžiam Šiaurės Korėjos kaimynų nerimui, akivaizdu, baigėsi. Šeštadienį (gegužės 4 d.) Kim Jong Unas pats stebėjo, kaip nuo rytinės šalies pakrantės buvo paleista pirmoji raketa. Praeitos savaitės ketvirtadienį, jam stebint, dar dvi analogiškos operacijos buvo surengtos vakariniame pakraštyje. Visos trys raketos nusileido Ramiajame vandenyne, rašo nbcnews.com.
Tai buvo trumpojo nuotolio raketos ir jų paleidimas dar nereiškia, kad Kim Jong Unas nutarė užbaigti savo paties paskelbtą ilgojo nuotolio raketų (galinčių pasiekti žemyninę JAV teritoriją) bandymų moratoriumą. Deja, tokie veiksmai neabejotinai rodo, kad Kim Jong Unas metodiškai stiprina karinę parengtį didindamas raketas kontroliuojančių dalinių pajėgumą ir taip keldamas galimą grėsmę amerikiečių sąjungininkų ir JAV pajėgų tame regione saugumui.
Raketos labai primena rusiškos konstrukcijos „Iskander“ – trumpojo nuotolio balistinę raketą su branduoliniu užtaisu, daugiau nei dešimt metų esančią Maskvos dispozicijoje.
„Visur matyti rusiškos technologijos bruožų“, – sakė Vokietijoje dirbantis Šiaurės Korėjos raketų technologijas analizuojantis specialistas Marcusas Schilleris.
Jis taip pat pridūrė, kad tos raketos nebūtinai atkeliavo iš Rusijos: pagrindines dalis Šiaurės Korėja galėjo gauti ir iš kitur, nebūtinai tiesiai iš Rusios, be to, kai kurie komponentai, kaip antai išorinis apvalkalas arba aviakorpusas, galėjo būti pagaminti vietoje.
„Iskander“ arba kas nors panašaus turėtų ypač dominti Šiaurės Korėją.
Raketa maždaug 40 kilometrų skrieja horizontalia trajektorija, kurią po paleidimo galima koreguoti. Dėl šių charakteristikų ji yra pranašesnė už JAV ir Pietų Korėjos priešraketinės gynybos sistemas – visų prima, raketų „Patriot“ baterijas ir priešraketinės gynybos kompleksą THAAD.
Dėl kietuoju kuru varomo variklio „Iskander“ pavyksta greitai paleisti (todėl ją sunku sunaikinti sausumoje), o dėl pažangios valdymo sistemos raketai būdingas išskirtinis tikslumas.
Nepaisant tvirtinimų, kad JAV šios raketos jokios grėsmės nekelia, išsakytų JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje aukštas pareigas einančių asmenų, karinio konflikto atveju kaip tik jos greičiausiai ir būtų panaudotos atakuojant taikinius, esančius gerokai toliau nei priešakinės linijos, t. y. Pietų Korėjoje veikiančios JAV karinės bazės. Pietų Korėjoje šiuo metu dislokuota maždaug 28 tūkst. JAV karių, o jų artimieji ir Gynybos departamento darbuotojai sudaro dar kelias dešimtis tūkstančių.
Raketai „Iskander“ analogišką modelį Šiaurės Korėja pirmą kartą pademonstravo 2018-aisiais surengtame kariniame parade. Praeitą savaitę įvykdytos operacijos yra pirmieji šių raketų bandymai, apie kuriuos pavyko sužinoti.
Tarptautiniame strateginių tyrimų institute vykdomai Ginklų neplatinimo ir branduolinių ginklų politikos programai vadovaujantis Michaelas Ellemanas sakė, kad išsamesnė raketų skrydžio analizė leis išsiaiškinti, ar ginklai buvo pagaminti Rusijoje.
„Jei skrydžio trajektorija arba tikslumas kiek nukrypo nuo žinomų „Iskander“ charakteristikų arba su jomis nesutapo, tada, manau, turėtume kalbėti apie kokius nors vietoje, su technine pagalba iš išorės vykdytus darbus, – sakė jis. – Svarbiausia nepamiršti, kad neįmanoma sukurti naujos sistemos neatliekant konkrečių darbų. Jokių tokios veiklos įrodymų aš nepastebėjau.“
Remiantis pirminiais pranešimais, bent viena testuota raketa tikrai skriejo „Iskander“ būdinga trajektorija.
Rusijos karinį arsenalą „Iskander“ raketų kompleksas papildė 2006-aisiais. Rusijos pajėgoms skirta versija „Iskander-M“ yra maždaug 6,5 metro ilgio ir gali sverti net 4 tonas. Raketos skrydžio nuotolis – maždaug 400–500 kilometrų.
Kovinėje operacijoje primą kartą „Iskander“ buvo išbandyta 2008-aisiais, Rusijai vykdant prieš Gruziją nukreiptus veiksmus.
„Iskander“ ilgokai kelia įtampą Europoje, o JAV prezidentas D. Trumpas jas paminėjo kaip pagrindinę priežastį, paaiškinančią vasario mėnesį jo priimtą sprendimą pasitraukti iš 1987-aisiais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, draudžiančios iš sausumos paleidžiamų sparnuotųjų ir balistinių raketų, galinčių nuskrieti 500–5 500 kilometrų, gamybą, testavimą ir dislokavimą.
Numatytus taikinius tokios raketos pasiekia vos per kelias minutes, todėl reakcijai tiesiog nelieka laiko ir melagingi įspėjimai apie jų paleidimą gali privesti prie globalaus branduolinio konflikto. Visgi „Iskander-M“ diapazonas, anot Maskvos, nesiekia eksploatavimo apribojimų, todėl neturi būti laikomas sutarties pažeidimu.
„Iskander“ eksportavimo galimybę Rusija ėmė svarstyti dar pačioje pradžioje.
Kad nekiltų keblumų, susijusių su tarptautiniais ginklų neplatinimo apribojimais, užsienio rinkai Rusija yra numačiusi ne tokią grėsmingą versiją, išsiskiriančią siauresniu diapazonu ir mažesnės galios koviniu užtaisu.
Kol kas tokių raketų, pavadintų „Iskander-E“, pavyko parduoti Alžyrui ir Armėnijai, tačiau jau diskutuota ir apie jų eksportą į Iraną, Libiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Malaiziją bei Saudo Arabiją.
Kaip sako Siemonas Wezemanas iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto, nuolatos stebintis pasaulinę ginklų prekybą, „Iskander“ raketą Rusija panaudojo Sirijoje. Jis taip pat paminėjo, kad Sirija išreiškė norą įsigyti nuosavų „Iskander“, bet Rusijos šis interesas nesudomino.
S. Wezemanas pabrėžė, kad pagal įstatymus Šiaurės Korėjai Rusija negali parduoti jokios „Iskander“ versijos.
Nuo 2006-ųjų galiojantis embargas, kurį Jungtinės Tautos paskelbė po pirmojo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo, draudžia tiekti į šią šalį pagrindinius ginklus, įskaitant raketas „žemė–žemė“, o Jungtinių Tautų įvestos sankcijos draudžia balistinių raketų ir su jomis susijusios technikos gabenimą.
Jei paaiškės, kad Šiaurės Korėja gamina „Iskander“ analogus, bus galima tik pasakyti, kad ji nėra pirmoji taip besielgianti šalis.
Pietų Korėja turi, daugelio nuomone, pagal „Iskander“ pavyzdį pagamintą „Hyunmoo-2“. Kinija turi „Iskander“ atitinkančias DF-12 (arba M20), taip pat suprojektuotas galvojant apie eksportą. Vienas iš pirkėjų – Kataras – pademonstravo jas 2017-aisiais surengtame parade.