Nuteistieji – rusai, serbai ir juodkalniečiai.

Po paskelbto nuosprendžio Juodkalnijos vyriausybė pakomentavo tviteryje, kad teismas pademonstravo konstitucinės autonomijos pozicijos laikymąsi, taip pat atsparumą bet kokiam spaudimui.

„Juodkalnija dar kartą parodė, kad jos valstybingumas ir nepriklausomybė stovi ant tvirto teisės viršenybės pamato, kurio niekas negali ir negalės sudrebinti“, – rašoma Juodkalnijos vyriausybės pranešime.

Du Rusijos karinės žvalgybos karininkai buvo nuteisinti už akių dėl valstybės perversmo organizavimo Juodkalnijoje. Rusijos pilietį Eduardą Šišmakovą už akių nuteisė devyneriems metams kalėjimo už nusikalstamos organizacijos įkūrimą ir aštuoneriems metams laisvės atėmimo už bandymą įvykdyti teroristinį išpuolį. Daliai bausmės laiko sutampant, E. Šišmakovas iš viso nuteistas 15 metų kalėjimo.

Rusijos pilietį Vladimirą Popovą nuteisė dėl tų pačių kaltinimų, iš viso jo bausmės laikas – 12 metų kalėjime.

Gegužės 9 d. byloje pirmininkaujanti teisėja Suzan Mugosa sakė, kad E. Šišmakovas ir V. Popovas bendromis pastangomis suplanavo nusikalstamus veiksmus, siekdami sukelti grėsmę Juodkalnijos piliečiams, taip pat svarbiausioms Juodkalnijos konstitucinėms, politinėms ir socialinėms struktūroms, kad sutrukdytų Juodkalnijai įstoti į NATO.

Dviem prorusiškiems opozicinio Demokratinio fronto lyderiams – Andrijai Mandičiui ir Milanui Knezevičiui skyrė po penkerius metus laisvės atėmimo, jų vairuotojui Michailo Cadenovičiui – pusantrų metų kalėjimo.

Iš devynių sąmokslo organizavime dalyvavusių serbų griežčiausia bausmė – aštuoneri metai kalėjimo skirta Branislavui Dikičiui, buvusiam Serbijos policijos generolui.

Serbijos ultranacionalistinių grupuočių narius Predragą Bogicevičių ir Nemanją Rističių už akių nuteisė septyneriems metams kalėjimo.

Branka Miličius, kuris 2018 m. pabaigoje pabėgo į Serbijos ambasadą Podgoricoje, gavo trejų metų įkalinimo bausmę, Draganą Maksi nuteisė 21-am mėnesiui kalėjimo, Srboljubą Dordevičių – pusantrų metų kalėjimo, Kristina Hristič buvo nuteista lygtinai.

2016 m. per parlamento rinkimus 14 asmenų grupė suplanavo užimti šalies parlamentą, nužudyti tuometinį ministrą pirmininką Milo Djukanovičių ir įtaisyti prorusišką valdžią.

Nusikalstama organizacija

Gegužės 9 d. teisėja S. Mugosa paskelbė, jog visi teisiamieji siekė nuversti Juodkalnijos vyriausybę ir pranešti, kad rinkimuose laimėjo Demokratinis frontas, taip siekiant sutrukdyti Juodkalnijai įstoti į NATO.

Teismas pripažino, kad A. Mandičiui ir M. Knezevičiui buvo pavesta verbuoti žmones ir surengti protesto mitingą priešais parlamento pastatą. Pasak teisėjos, pakanka įrodymų, kad M. Knezevičius turėjo perduoti žinias nusikalstamoms organizacijoms užsienyje, taip pat – samdyti žmones dalyvauti valstybės perversme.

Kremlius neigia, kad prie perversmo organizavimo prisidėjo rusų valdžios pareigūnai.
Teismo atstovė Aida Muzurovič, kad paskelbus teismo nuosprendį, nuteistųjų advokatai turi 15 dienų apskųsti nuosprendį.

Vienas iš nuteistųjų advokatų Miroje Jovanovičius teigė skųsiantis gegužės 9 d. priimtą Aukščiausiojo teismo nutarimą, kurį pavadino „politinio pamfleto skaitymu, pateikiant kaltinimus ir skelbiant bausmę“ Rusijos Federacijai.

B. Miličius pokalbio telefonu iš Serbijos ambasados metu pareiškė – jam paskalbtas nuosprendis yra siaubingas pavyzdys, kaip teismas žaidžia su žmonių gyvenimais.

Juodkalnijos opozicinė Socialistinė liaudies partija pranešime parašė, kad teismo nuosprendis pamynė teisingumą ir kad Juodkalnijos valdžia siekia suversti bėdą Serbijai ir Rusijai dėl vidinių šalies politinių nesutarimų. „Šioje politiškai motyvuotoje ir suklastotoje byloje išaiškėjo Juodkalnijos teisėsaugos sistemos įžūlumas, paviršutiniškumas ir paklusnumas“, – rašoma pranešime.

Serbijos dešiniųjų politinis judėjimas „Dveri“ gegužės 9-ąją išsakė nuomonę, kad teismo verdiktas Juodkalnijos prorusiškiems opozicijos lyderiams ir 9 Serbijos piliečiams yra neteisėtas.

„Tai besitęsiančios represijos prieš Serbiją, kuriose kaltinamieji neturėjo teisės į teisingą bylą, turint omenyje esamą situaciją Juodkalnijoje ir nemažėjančią serbofobiją“, – rašoma judėjimo pranešime.
JAV Valstybės departamentas išplatintame pranešime Juodkalnijos aukščiausiojo teismo sprendimą pavadino „akivaizdžia teisės viršenybės pergale“ ir sukritikavo „begėdiškas Rusijos pastangas pakenkti nepriklausomos Europos tautos suverenitetui“.

JAV ambasada Podgoricoje parašė tviteryje, kad byla buvo atvira, skaidri ir „skleidžia aiškią žinią apie nepakantumą pastangoms pakirsti demokratiją“.

2017 m. Juodkalnija tapo 29-a ANT nare. Šį šalies žingsnį aršiai kritikavo Rusija ir dalis juodkalniečių, kuriems priimtini artimesni ryšiai su Maskva.