Daugpatystė Vokietijoje draudžiama ir baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pinigine bauda. Tiesa, draudimas numato išimtį užsienyje sudarytai, o ir Vokietijoje imamų palaimintai poligamiškai santuokai. Pagal islamo teisę šariatą vyrui leista turėti iki keturių žmonų, jei tik jis gali jas išlaikyti. Vokietijoje tą rūpestį paprastai perima socialinė valstybė, – aiškina juristas Joachimas Wagneris knygoje apie šariatą „Teisėjai be įstatymo“.

Šalyje daugėjant musulmonų, teisėsauga neišvengiamai susiduria su šariatu, kuris praktikuojantiems musulmonams, kaip rodo apklausos, neretai yra svarbesnis už Vokietijos civilinę teisę.

Valstybė turėtų pasirūpinti, kaip „įgyvendinti teisiškai įtvirtintas pamatines vertybes, taip pat ir ypač – migrantų kilmės žmonėms“, – neseniai nurodė skirtingas teisės sampratas tyrinėjantis juristas Christianas F. Majeris. Pasak profesoriaus, „dėl patogumo ar neteisingai suprastos tolerancijos daryti nuolaidas pagrindinėje teisėje yra pavojinga.“

Šalies vidaus reikalų ministras, griežta laikysena migracijos klausimu pagarsėjęs Horstas Seehoferis (CSU), kaip tik to ir siekė. Jo vadovaujama ministerija drauge su žemių vidaus reikalų ministrų konferencija nutarė įstatymiškai įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Vokietijos piliečiu negalėtų tapti užsienietis, turintis dvi ar daugiau žmonų.

„Vakarietiškų vertybių išpardavimas“

Tačiau teisingumo ministerija, vadovaujama socialdemokratės Katarinos Barley, šią pataisą išbraukė, – kaip ir kitą, numatančią, jog Vokietijos piliečio pasą gauti gali tik užsienietis su aiškiai nustatyta tapatybe. Tas klausimas ypač aktualus, kadangi nemaža dalis pastaraisiais metais į šalį atvykusių migrantų asmens dokumentų neturėjo, – juos nuslėpė arba sunaikino, sąmoningai klastojo tapatybę.

Teisingumo ministerijai šias pataisas iš įstatymo projekto išbraukus, H. Seehoferis nedelsdamas klausimą paviešino. Kaip ir reikėjo laukti, netrukus pasipylė emocingi komentarai.

Kritikos teisingumo ministrei K. Barley negailėjo pirmiausia konservatyvaus bloko politikai.

 Horstas Seehoferis

Krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos atstovas vidaus reikalams Matthiasas Middelbergas stebėjosi, kad pilietybės suteikimo asmenims, praktikuojantiems daugpatystę, klausimas išvis keliamas, – tai „absoliučiai nesuprantama ir nepriimtina“.

CSU lyderis, Bavarijos premjeras Markus Söderis pareiškė, kad konservatyvi sąjunga ryžtingai stengsis užkirsti kelią asmenų, praktikuojančių daugpatystę, įpilietinimui. Nes priešingu atveju vyriausybė sustiprintų „kraštutinę dešinę“.

Netylėjo ir „kraštutinė dešinė“. „Įteisinti Vokietijoje islamišką daugpatytę reiškia mūsų vakarietiškų vertybių išpardavimą ir antausį lygioms teisėms“, – įvertino Altenatyvos Vokietijai (AfD) prezidiumo narė Beatrix von Storch.

Vokiečiai vyrai pasigenda lygybės principo: kodėl daugpatystė leidžiama tik musulmonams?

Užsimindama apie lygias teises, opozicijos politikė B. von Storch ko gero turėjo omeny ne vien lygias vyrų ir moterų, bet ir lygias visų piliečių teises.

Jei Vokietijos pilietis musulmonas gali turėti keturias žmonas, kodėl tai neleista vokiečiui? Kur liaupsinamoji piliečių lygybė? – retoriškai klausė ne vienas dienraščių „Die Welt“ ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ skaitytojas, reaguodamas į teisinę ministerijų konfrontaciją dėl daugpatystės.

Vokietijoje už daugpatystę baudžiama. Bet piliečiu gali tapti kelias žmonas turintis neaiškios tapatybės imigrantas. Vadinasi, vokietis galėtų kur nors tolimoj šaly vesti 3-4 žmonas ir, grįžęs su jomis, bet be dokumentų, gauti Vokietijos piliečio pasą bei valstybės išlaikymą jam ir jo žmonoms, – svarstė kiti.

„Kodėl neprotestuoja moterys? Kodėl tyli feministės?“ – negalėjo suprasti treti. Tokį nuolaidžiavimą šariato besilaikantiems musulmonams ne vienas įvertino kaip islamizacijos apraišką ir žadėjo rinkimuose nubausti vyriausybę, ypač socialdemokratus.

Katarina Barley


Suveikė baimė prarasti dar daugiau rinkėjų?

„Negi socialdemokratų partija, savo migracine politika neseniai privertusi didelę dalį savo rinkėjų pabėgti pas AfD, dabar ruošiasi tapti imigrantų, akivaizdžiai nepaisančių Vokietijoje priimtų bendrabūvio vertybių, užtarėjais?“ – stebėjosi dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ autorius Bertholdas Kohleris. Pagrindinė socialdemokratų kandidatė rinkimuose į Europos Parlamentą K. Barley, pasak jo, „matyt, dar nesuprato, kas išties neramina vokiečius, turinčius tik vieną žmoną ir vieną pasą“.

Vis dėlto audringa spaudos ir skaitytojų reakcija privertė apsigalvoti ir teisingumo ministrę K. Barley.

Gegužės 7 d. popietę jos atstovas spaudai ūmai pareiškė, kad ir teisingumo ministerija palaikanti H. Seehoferio siūlymą į pilietybės suteikimo teisę įtraukti ir daugpatystės draudimą.

Ko gero, socialdemokratai pabūgo prarasti dar daugiau rinkėjų, – pagal naujausią apklausą už socialdemokratus balsuotų vos 15 proc. rinkimo teisę turinčių vokiečių. Anot vieno skaitytojo, „ministrė K. Barley pamatė, kad išskirtinė teisė migrantams turėti kelias žmonas ar neaiškios tapatybės užsieniečiui gauti Vokietijos pilietybę socialdemokratų rinkėjams nepriimtina“.

Beatrix von Storch

„Džiaugčiausi, jei galėčiau tapti vokiečiu“, – sako siras su 3 žmonom ir 13 vaikų

Labiausiai vokiečius, ypač dorai plušančius mokesčių mokėtojus, piktina tai, kad Vokietijoje vyrai su keliomis žmonomis gauna namus ir išlaikymą, dirbti jiems nereikia, – juk turi rūpintis didžiuliu būriu vaikų. Apie tokius atvejus Vokietijos spaudoje jau ne sykį rašyta, jie dokumentuoti televizijos laidose.

Prieš metus plačiai nuskambėjo žurnalo „Der Spiegel“ televizijos papasakota siro Ahmado A. istorija: pabėgėlis siras su dviem žmonom ir šešiais vaikais gyveno Pineberge nedideliame name ir su naiviu atvirumu svajojo persikelti į didesnį namą, kad galėtų parsivežti trečią, o ateityje galbūt ir ketvirtą žmoną. Mokytis kalbos ar eiti dirbti jis nesiruošė – jam maloniau džiaugtis vaikais socialiniame Vokietijos rojuje.

Trečiadienį, matyt, atsiliepdamas į karštą diskusiją dėl daugpatystės, dienraštis „Bild“ pristatė sirą Abboudą Sweidą su trimis žmonomis ir 13 vaikų (keturioliktas – jau pakeliui). 11 jo vaikų eina į mokyklą ar darželį, žmonos lankė kalbos kursus, šeima kas mėnesį iš valstybės gauna 3785 eurus, butų nuomą irgi apmoka valstybė. Dirbti didžiulės šeimos tėvas neina, tačiau savo ateitį mato Vokietijoje. „Džiaugčiausi, jei galėčiau tapti vokiečiu“, – sakė jis „Bild“ žurnalistams.

Tačiau ši jo svajonė, bent jau kol kas, liks neįgyvendinta. Keičiantis šalies gyventojų struktūrai ir atitinkamai elektoratui, ateityje gali būti poslinkių ir teisinėse nuostatose. Profesorius Ch. F. Majeris, rengiantis publikaciją tema „Poligamija Vokietijoje“, perspėja, kad islamas ieško būdų įsiskverbti į vokiečių teisinę sistemą ir išsiderėti vis naujas nuolaidas.

Jis apgailestauja, kad kasdieninėje praktikoje iš tolerancijos svetimoms kultūroms neretai linkstama eiti į kompromisus, ir ragina būti budriems bei principingiems, ginant sekuliarios laisvos visuomenės pamatines vertybes.