A. Merkel vadovaujamo krikščionių demokratų bloko reitingai silpsta – rinkimuose į Europos Parlamentą gegužės 26-ąją už jį balsuoti pasirengę 30 ar mažiau procentų rinkėjų, o jos proteguojama Annegret Kramp-Karrenbauer, dar vadinama AKK, sunkiai įsijaučia į partijos pirmininkės vaidmenį, tvirtina trys žmonės, susipažinę su partijos vidinėmis diskusijomis.
Dešinįjį partijos sparną nuvylusios negrabios iniciatyvos, ginčytini kampanijos krypties epizodai ir nepaprastojo lyderių susitikimo suplanavimas birželio pradžioje paskatino partijoje tvyrančią atvirą įtampą ir tikrą sujudimą, apimantį ir spėliones dėl A. Merkel atsistatydinimo.
Nors kanclerė greitai atrėmė tokią mintį, ilgai užsitęsusio netikrumo tikimybė Vokietijos politikoje išaugo. Europos varomosios jėgos flirtas su recesija praėjusių metų pabaigoje ir nukreipimo iš viršaus trūkumas gali sumažinti pasitikėjimą Vokietijai pradėjus vaduotis iš sulėtėjimo.
„Panašu, kad Vokietijoje per artimiausius dvejus metus tapsime politinio silpnumo liudininkais. AKK negali taip paprastai pakeisti A. Merkel“, – interviu sakė Koblenco-Landau universiteto politologas Ulrichas Sarcinelli.
Praėjusiais metais A. Merkel supurtė Vokietijos politinį peizažą atsisakydama vadovavimo partijai ir galiausiai išplėšdama pergalę, kai A. Kramp-Karrenbauer įveikė konservatorių atstovą. Tačiau, kadangi vykstant valdžios perdavimui nepavyksta išlaikyti Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) tvirtybės, susiklostė neprognozuojama ir nevaldoma situacija, kuomet esama kanclerė regi, kaip jos galia ir įtaka mąžta, o jos įpėdinė pakirptais sparnais nesėkmingai mėgina sulaukti paramos.
Aklavietė yra ir spąstai A. Kramp-Karrenbauer. Ištęstas laikotarpis, kai ji laukia savo valandos, kai galės tapti kanclere, gali sukliudyti jos galimybei tapti nauja ir gaivia politine jėga. Tiesioginę partijos ir savo parlamentarų kontrolę praradusiai A. Merkel tai reiškia ilgą jos kanclerystės saulėlydį, ištikusį 14-aisiais valdymo metais.
Galių atsiskyrimas
Dar prieš sukrėtimu tapusį pareiškimą spalį A. Merkel atkakliai tikino, kad CDU lyderio ir kanclerio pareigas užimantys asmenys privalo itin artimai bendradarbiauti, jog užtikrintų stabilumą. Jai teko nusileisti dėl tokio principo patyrus stiprėjantį spaudimą, kai regioniniuose rinkimuose palaikymas buvo sumažėjęs.
Galių atskyrimo indikatoriumi tapo balandžio 27-ąją Vokietijos mieste Miunsteryje vykęs politinis mitingas. A. Kramp-Karrenbauer prižiūrėjo visuomenės vienybės demonstraciją, ant scenos prie jos prisijungė lyderių panteonas tiek iš CDU, tiek iš jai giminingos Bavariją ilgą laiką valdančios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU). Renginyje akivaizdžiai nesimatė A. Merkel, kuri laikėsi savo pažado nesivelti į Europos Parlamento rinkimų kampanijos peštynes.
A. Merkel atsitraukimo nereikėtų laikyti panieka, teigia kanceliarijai artimas pareigūnas. Tačiau jos nebuvimas gali pasijusti. Netgi savo politinio saulėlydžio metu A. Merkel džiaugiasi teigiamu gyventojų vertinimu, kuris siekia 55 procentus, kaip rodo kas mėnesį atliekama „Infratest“ apklausa, pagal kurią A. Kramp-Karrenbauer teigiamai vertina 36 procentai gyventojų. Pareigūno teigimu, kvietimai A. Merkel dalyvauti partijos renginiuose ir toliau plūsta.
Kol kas labai panašu, kad alternatyvų dabartiniame politiniame paveiksle nusistovėjusiai padėčiai nebus – nei pirmalaikių rinkimų, nei A. Kramp-Karrenbauer vadovaujamos vyriausybės.
Kairioji socialdemokratų, mažųjų A. Merkel koalicijos partnerių, dalis smarkiai priešinosi bendradarbiavimui su A. Merkel ir toliau į šią partnerystę žvelgia kaip į naštą partijai. Raginimai trauktis iš vyriausybės gali atsinaujinti, jei partija Europos Parlamento rinkimuose arba regioniniuose Brėmeno žemės, kurią Socialdemokratų partija (SPD) valdo nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, rinkimuose pasirodys prastai.
Abeji rinkimai vyksta gegužės 26 dieną.
SPD taip pat nėra suinteresuota pirmalaikiais rinkimais, kuriuose ji gali nusileisti atgimstantiems žaliesiems. Mažai tikėtina ir tai, kad partijos lyderiai sugrįžtų į A. Kramp-Karrenbauer vadovaujamą vyriausybę. Būsimos kampanijos oponentų paskyrimas eiti aukštas pareigas prilygtų kanclerės dovanai.
Kiti variantai – naujas koalicijos bandymas su Žaliųjų partija ir Laisvąja demokratų partija arba netgi CDU vadovaujama mažumos vyriausybė. Palankiais reitingais besidžiaugiantys žalieji greičiausiai vengtų pirmojo varianto, o antrasis būtų veikiau laikinas sprendimas prieš naujus rinkimus.
Plūduriavimas
Svarbus ir laiko aspektas. Vokietija 2020-ųjų liepą perims pirmininkavimą ES Tarybai. Jei norima užtikrinti stabilų kanclerės valdymą ir padėti Vokietijai šešis mėnesius trunkantį ES vairavimą paversti sėkmingu, bet kokie dideli pokyčiai turi įvykti iki tol.
Turint omenyje riziką ir iškilusius atvirus klausimus, išlieka reali galimybė, kad A. Merkel toliau tiesiog plūduriuos savo poste visą likusią kadenciją, nors ir varginama nepastovumo ir nuolat mažėjančios kadaise buvusios tvirtos galios.
