„Sveikinu ir skatinu diskusijas apie galimą Turkijos sprendimą įsigyti JAV „Patriot“ raketų sistemą“, - sekmadienį interviu Turkijos naujienų agentūrai „Anodolu“ sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Sprendimus dėl karinės paskirties pirkimų turi priimti šalys“, bet „mūsų ginkluotųjų pajėgų sąveikumas yra pagrindinis NATO komponentas siekiant užtikrinti mūsų operacijų bei misijų vykdymą“, sakė jis.
J. Stoltenbergas kalbėjo Briuselyje prieš suplanuotą dviejų dienų vizitą į Turkiją, kur jis, manoma, ragins Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir šalies užsienio reikalų ministrą Mevlutą Cavusoglu atsisakyti planuoto S-400 raketų pirkimo iš Rusijos.
Anot Vašingtono, raketų sistemos S-400, jeigu būtų dislokuotos Turkijoje, galėtų surinkti esminę informaciją apie „F-35“, kurias padėjo kurti Turkijos bendrovės, maskavimo priemones. Kaip išeitį, JAV siūlo savo „Patriot“ sistemas, ir derybos šiuo klausimu vyksta priešokiais.
Pristatymas liepą
Bet grasinimai išbraukti Turkiją iš brangios naikintuvų programos ar taikyti jai sankcijas, regis, nedaro pernelyg rimtos įtakos Ankarai, kad ši nuspręstų atsisakyti S-400 sistemų.
Turkija pasirengusi priimti rusišką įrangą iki šių metų liepos ir siūlo JAV bei NATO patyrinėti, kaip būtų galima išvengti rizikos statyti į pavojų jautrią informaciją apie „F-35“ naikintuvus. Ji taip pat tvirtina, kad bet kokiu atveju ji vis tiek galinti pirkti ir „Patriot“ raketas iš JAV, jeigu tik Vašingtonas suteiktų garantijas dėl jų pristatymo bei bendros gamybos.
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo sritis, pabrėždamas, kad aljansas stiprina Turkijos oro gynybos sistemas nuo 2013 metų. Jis dislokavo Ispanijos „Patriot“ sistemas Incirliko oro bazėje, o Italijos SAMP/T sistemas – netoli išankstinio įspėjimo radaro Kurecike, svarbaus NATO balistinių raketų gynybos komponento.
„Misija yra svarbi, ir NATO sąjungininkai yra įsipareigoję ją vykdyti, – sakė J. Stoltenbergas pabrėždamas, kad aljansas taip pat sustiprino AWACS stebėjimus atliekančių orlaivių patruliavimą virš Turkijos teritorijos.
Tačiau Turkija tvirtina, kad tokios priemonės yra nepakankamos apsaugoti jos oro erdvę.
Jeigu Turkija neatsisakytų savo planų ir pirktų Rusijos sistemą, jai taikytinų sankcijų griežtumas didžiąja dalimi priklausytų nuo prezidento Donaldo Trumpo, kuris, Ankaros teigimu, planuoja vizitą į Turkiją maždaug tuo metu, kai turėtų būti pristatytos S-400 sistemos.
R. T. Erdoganas tikisi, kad jo JAV kolega, su kuriuo jis palaiko gerus santykius, padės išvengti skaudžių sankcijų. Turkijos pareigūnai, įskaitant ir prezidento žentą, slapta palaiko diplomatinius santykius su Baltaisiais rūmais.
„Nors skirtumų bei nukrypimų tarp Turkijos ir jos Vakarų sąjungininkų vis daugėja, nei viena pusė negali sau leisti, kad politiniai, ekonominiai bei saugumo santykiai pablogėtų ir peržengtų neleistiną ribą“, - tviteryje rašė buvęs Prancūzijos diplomatas ir Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Turkijoje Marcas Pierinis.
