„Sprogimas Magnitogorske? Patylėkime – vykdomas tyrimas. Tik ar toli pasistūmėta? Sudužo lėktuvas virš Juodosios jūros? Patylėkime – lai aiškinasi gynybos ministerija. Išsiaiškino? Gaisras [prekybos centre] „Zimniaja vyšnia“? Nedrįsk išsišokti. Bet kur gi tyrimo rezultatai, kur išvados?

Vardiju tik garsiausiai nuskambėjusius, nepolitinius įvykius. O kiek yra mažiau žinomų, kurie paprasčiausiai išsitrynė iš atminties, nuėjo užmarštin? O kiek yra tokių nusikaltimų, kuriuos neva turėtume pamiršti, kaip kad nori valdžia? Apie kuriuos esame verčiami patylėti? Kad ir [Boriso] Nemcovo nužudymas.

Vieningoji Rusija“ jau pareiškė užuojautą katastrofos aukoms, tačiau apie tyrimą nebuvo pasakyta nė žodžio. Nutarė patylėti.

Patylėk ir atsidursi tarp pirmųjų.

Patylėk ir atsidursi tarp budelių.

Tyloje galima tik vogti. Tiriant katastrofas nėra ko slėpti. Visi, kurie dabar ragina tylėti, ragina žudyti. Tylėjimas žudo.“

„Žuvusiųjų prikelti neįmanoma. Bet galima reikalauti atsakymų“, – tvirtina D. Gudkovas kitame socialinio tinklo įraše.

„1. Kodėl net keletą valandų buvo slepiama informacija apie 41-ą žuvusįjį? Negalėjo nežinoti – mano partijos kolega Elvira Vichareva tuo metu atsitiktinai atsidūrė Šeremetjevo atvykimo zonoje ir pati tiesiog ant pirštų galėjo suskaičiuoti išeinančius žmones. Tai galėjo padaryti bet kuris Tiriamojo komiteto ir oro uosto darbuotojas. Bet visi tylėjo. Matau vienintelį variantą – laukė nakties, kad užtušuotų baisią žinią.“

Dmitrijus Gudkovas

2. Kodėl nepristabdyti „Superjet“ [lainerių] skrydžiai? Nejau tokia katastrofa – nepakankamas pagrindas? Nejau žmonių gyvenimai mažiau svarbūs nei komercinė nauda?

3. Kodėl pačios didžiausios aviakatastrofos Rusijoje nepaaiškinamos? Pakanka prisiminti Gynybos ministerijos lėktuvo avariją virš Juodosios jūros, kurioje žuvo Jelizaveta Glinka ir Aleksandrovo [vardo ansamblio] choras. Kur tyrimo rezultatai?

4. Kur asmeninė valdininkų, iki paties ministro, atsakomybė?

5. Kodėl oro uosto tarnybos – ugniagesiai ir medikai – išvyko vėlai ir negalėjo iš karto sutikti avariją patyrusio lėktuvo?

6. Pagaliau kodėl žiniasklaida nutylėjo aviakompanijos pavadinimą? Kas netiki – raskite vakar dienos naujienose ką nors parašytą apie avariją (prieš pačios „Aeroflot“ kompanijos išpublikuotą žuvusiųjų sąrašą). Daugumoje didžiųjų leidinių to nebus.

Deja, atsakymai į šiuos visus klausimus veda prie vieno. Rusijoje nėra visavertės privačios aviašakos. Monopolija skatina neatsakingumą. Juk nėra variantų – nėra būtinybės gerinti aptarnavimą arba galvoti apie pilotus.

Dega lėktuvai, viską deginanti medžiaga teka naftotiekiais, krenta raketos, sprogsta namai – šie visi atvejai rodo bendrą sistemos krizę.“

„Žuvis pūva nuo galvos“, – pabaigia savo publikaciją D. Gudkovas.

DELFI primena, kad Rusijoje mažiausiai 40 žmonių, įskaitant du vaikus, žuvo sekmadienį per gaisrą keleiviniame laineryje, avariniu būdu nusileidusiame viename judriausių šalies oro uostų.

Socialiniuose tinkluose išplito dramatiškas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas „Suchoj Superjet 100“ nutupia Šeremetjevo tarptautiniame oro uoste ir dideliu greičiu lekia taku, liepsnoms veržiantis iš fiuzeliažo.

Keleiviai čiuožė priekyje išsiskleidusiu avariniu trapu ir bėgo nuo liepsnojančio lėktuvo, virš kurio kilo juodų dūmų debesys.

Pasak tyrėjų, nelaimė pareikalavo 41 žmogaus gyvybės.

„Lėktuve buvo 78 žmonės, įskaitant įgulos narius, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime. – Kaip dabar rodo atnaujinta informacija, išgyveno 37 žmonės.“

Tačiau sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skvorcova vėliau sakė, kad išgyveno 38 žmonės, nors konkretaus žuvusiųjų skaičiaus neįvardijo.

Dar 11 žmonių buvo sužeisti užsidegus šiam lėktuvui, pakilusiame iš Maskvos skristi į šiaurinį Murmansko uostamiestį, anksčiau sekmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos padalinio Maskvos srityje vadovas Dmitrijus Matvejevas.