Norvegijos žvejybos direktorato pareigūnas Jorgenas Ree Wiigas „The Washington Post“ sakė, jog baltasis delfinas yra „pirmas dalykas, kurį rytais patruliuodamas išvystu pro savo laivo langą“.

Hamerfesto miestelyje gyvenantis pareigūnas teigė, kad delfinas per praėjusią savaitę tenuplaukė apie 25 jūrmyles (maždaug 46 kilometrus) ir, panašu, mėgaujasi žmonių artumu. Vyriškis pažymėjo, jog toks elgesys baltiesiems delfinams paprastai nėra būdingas.

Norvegijos policijos saugumo tarnyba PST penktadienį taip pat patvirtino, kad, jų žiniomis, gyvūnas vis dar „plaukioja aplink Hamerfesto miestelį“.

Baltasis delfinas pastarosiomis dienomis leido gyventojams jį paglostyti – tai nebūdinga įprastam šios rūšies atstovų elgesiui.

Nors baltieji delfinai yra socialūs gyvūnai ir dažnai buriasi į grupes, susidūrę su žmonėmis ar kitais gyvūnais jie paprastai būna itin drovūs ir dažniausiai greitai pasprunka.

Baltasis delfinas prie Norvegijos krantų
Foto: AP / Scanpix

Pirmą kartą baltąjį delfiną Norvegijos žvejai pastebėjo praėjusią savaitę: jie atkreipė dėmesį, kad delfinas elgėsi neįprastai ir nuolat įkyriai sukosi aplink jų laivus. Žvejai taip pat pamatė, jog delfino kūnas apjuostas keistais pakinktais.

Kaip teigia J. R. Wiigas, ant šių diržų, iš kurių delfinas buvo išlaisvintas, rastas užrašas „Sankt Peterburgo įranga“. Pareigūnas pasakoja perdavęs diržus PST.

Penktadienį „The Washington Post“ PST patvirtino, kad diržai šiuo metu yra šios tarnybos žinioje.

„Privalome pripažinti: prie delfinų pritvirtintų techninių įtaisų tyrimas nėra kasdienė PST veikla. Neaišku, ar kažką pavyks aptikti“, – sakė PST komunikacijos patarėjas Martinas Bernsenas.

Jis taip pat patikino sparčiai besiplečiantį baltojo delfino gerbėjų ratą: „Delfinas kol kas nėra mūsų tyrimo objektas“.

Tyrėjai teigia, jog prie pakinktų galėjo būti tvirtinami ginklai arba kameros, taip paskatindami spėliones ir kalbas apie jūros žinduolių panaudojimo specialioms operacijoms programą, kurią, kaip spėjama, Rusijos karinis jūrų laivynas plėtoja jau seniai. Nors Rusijos gynybos ministerija paneigė tokios programos egzistavimą, ta pati ministerija 2016-aisiais išplatino skelbimą apie tai, kad ieško trijų vyriškos ir dviejų moteriškos lyties afalinų – delfininių šeimos jūrų žinduolių, už kuriuos siūlo iš viso 21,5 tūkstančio dolerių.

Baltasis delfinas prie Norvegijos krantų

Šioje Europos dalyje nieko nebestebins, jei paaiškės, kad pastarasis norvegų atradimas iš tiesų yra nepavykusio karinio eksperimento rezultatas. Nuo 2014-ųjų, kai Rusija okupavo Krymą, netrūko baugių priminimų apie tai, jog milžiniškas Kremliaus karinis aparatas tyko rytiniuose Europos pakraščiuose: paslaptingi povandeniniai laivai, neatpažinti orlaiviai, įskaitant ir tą, kuris vos nesusidūrė su keleiviniu lėktuvu, keisti karių veiksmai.

Jei norvegams reikėtų patarimo dėl jų naujausio atradimo, jie galėtų kreiptis į savo sąjungininkę JAV pagalbos. Nors praėjusią savaitę, kai buvo paskelbta apie šį atvejį, galimas Rusijos jūrų žinduolių karinės programos egzistavimas atrodė pribloškiantis dalykas, iš tiesų būtent Jungtinės Valstijos šeštajame dešimtmetyje inicijavo jūrų žinduolių panaudojimą kariniams tikslams.

Pasak Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno, jo paties dresiruotas delfinas ir jūrų liūtas aptinka jūrų minas, randa ir atgabena vandenynų dugne esančius objektus, žvalgybos srityje padeda kariniams narams. Tačiau jie nėra įtraukiami į puolamąsias operacijas.

Baltasis delfinas prie Norvegijos krantų
Foto: AP / Scanpix

Norvegijos pareigūnai, turintys mažiau patirties su karinį apmokymą patyrusiais jūrų žinduoliais nei jų kolegos JAV, svarsto, ką daryti su baltuoju delfinu. Pasak J. R. Wiigo, vienas iš galimų variantų buvo perkelti gyvūną, kuriam dar nebuvo duotas vardas, į Islandijoje esantį rezervatą, įsikūrusį maždaug už 2012 kilometrų nuo Hamerfesto. Jo teigimu, šis pasiūlymas gali padidinti „delfino išgyvenimo“ galimybes.