Tačiau dėl pirmtako nesantaiką skatinančių pareiškimų ir pilietybės politikos V. Zelenskiui teks susidurti ne su vienos užsienio valstybės iniciatyva išduoti pasus ukrainiečiams. Tai turėtų būti vienas iš pirmųjų jo uždavinių, kurį jam teks spręsti, kai bus inauguruotas.
V. Putino sprendimas pasiūlyti Rusijos pilietybę savavališkai pasiskelbusių Donecko ir Luhansko „liaudes Respublikų“, kontroliuojamų Kremliaus vadovaujamų separatistinių vyriausybių, gyventojams plačiai diskutuojamas ir laikomas grėsmingu ženklu. Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos de facto aneksavimas taip pat prasidėjo nuo Rusijos pasų išdavimo vietiniams gyventojams. Rusija pirmiausia juos paskelbė piliečiais, tada įsibrovė, idant juos „apgintų“, ir galiausiai pripažino atskilusias jų apgyventas provincijas.
V. Putinas galbūt turi panašių planų ir dėl Ukrainos, nors Rusijos valdžia tvirtina, kad laikosi 2014 ir 2015 metų Minsko susitarimų, pagal kuriuos numatyta grąžinti Rytų Ukrainą Kijevo valdžiai. Tas faktas, jog pasai siūlomi Ukrainos valdžios pereinamumo laikotarpiu, kai vyrauja netikrumas, tik dar labiau sustiprina tokio scenarijaus tikėtinumą.
Tačiau V. Putinas neapsiriboja vien Rytų Ukraina, kurstydamas nesantaiką. Per spaudos konferenciją Pekine jis pareiškė „svarstantis“ galimybę supaprastinti paraiškų dėl Rusijos pilietybės suteikimo procesą visiems ukrainiečiams. Tai reiškia, kad Rusija įsitraukia į žaidimą, kuriame jau dalyvauja dvi Europos vyriausybės, nepatenkintos Ukrainos nacionalistiniais kalbos įstatymais. 2017 metais Ukraina priėmė įstatymą, kuris būtų uždraudęs mokymą kitomis nei ukrainiečių kalbomis vidurinėse mokyklose. Tai supykdė Vengrijos, Rumunijos bei Lenkijos vyriausybes, nes Ukrainoje gyvena nemaža dalis etninių mažumų, kalbančių minėtų šalių kalba, kaip savo gimtąja kalba.
Nors Ukrainos vyriausybė pažadėjo pataisyti įstatymą, pyktis nenuslūgo.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau seniai reikalauja autonomijos, dvigubos pilietybės bei kalbos laisvės daugiau nei 150 000 vengrų, gyvenančių Ukrainos Užkarpatėje, kitados priklausiusioje Austrijos-Vengrijos Imperijai, rodo 2001 m. gyventojų surašymo duomenys (nuo tada daugiau gyventojų surašymo Ukrainoje nebuvo).
Kai paaiškėjo, kad prezidentas Petro Porošenka nesiruošia pritarti dvigubai pilietybei ir kad jis yra linkęs siekti, jog ukrainiečių kalba dominuotų visoje šalyje, Vengrija ėmėsi slapta išdavinėti pasus vengriškai kalbantiems ukrainiečiams. Praėjusių metų spalį Ukraina išvarė Vengrijos konsulą dėl tokios praktikos.
Rumunija, kuri išdavė bent pusę milijono pasų kaimyninėje Moldovoje, neva tam, kad kompensuotų Besarabijos gyventojams, iš kurių 1940 m. sovietinės okupacijos metais buvo atimta Rumunijos pilietybė, nerimauja dėl šimtų tūkstančių Ukrainos piliečių, kurie kalba rumuniškai arba faktiškai identiška moldavų kalba. Paraiškų dėl Rumunijos pilietybės suteikimo skaičius pastebimai išaugo nuo 2017 metų, kai šalis atšaukė konsulinį mokestį paraiškų įteikėjams.
Rusai yra didžiausia etninė Ukrainos mažuma, be to, jų kalba kelia rimčiausią kliūtį ukrainiečių kalbos dominavimui. Dauguma žmonių Ukrainoje kalba rusiškai, ir nemažai jų rusiškai kalba geriau nei šalies vienintele oficialia kalba. Tas faktas, kad rusų kalba buvo Sovietų Sąjungos lingua franca (visiems suprantama kalba), nėra vienintelis paaiškinimas: Rusija yra daug didesnė knygų, populiariosios muzikos ir kitų kultūros produktų rinka, ir Rusijos socialiniai tinklai, tokie kaip „Vkontakte“ ir „Odnoklassniki“, išliko populiarūs Ukrainoje, nors ir buvo uždrausti P. Porošenkos (dabar ukrainiečiai naudojasi virtualiais privačiais tinklais, kad įgytų prie jų prieigą).
Praėjus kelioms dienoms po balandžio 21 d. vykusio antrojo prezidento rinkimų turo, per kurį V. Zelenskis nugalėjo P. Porošenką, Ukrainos parlamentas priėmė naują kalbos įstatymo projektą, remtą P. Porošenkos. Naujuoju įstatymu sustiprintas ukrainiečių kalbos statusas, ji pripažinta vienintele valstybine kalba.
Įstatymu taip pat nustatyta, kad ukrainiečių kalbą privalo vartoti ne tik valstybinių institucijų pareigūnai, bet ir visas aptarnaujantis personalas, pavyzdžiui, padavėjai ir pardavėjai; be to, nuo šiol bus reikalaujama, kad visoje šalies žiniasklaidoje ukrainiečių kalba būtų vartojama kaip pagrindinė kalba.
Tokios įstatyminės naujovės žada esmines permainas šalyje, kur pagrindinės naujienų žiniasklaidos priemonės visada pirmiausia vartojo rusų kalba. Šalies pareigūnai bei kariuomenės personalas galės būti baudžiamas, jei oficialiame kontekste nekalbės ukrainiečių kalba.
Nors nieko nėra blogo, kai propaguojama nacionalinė šalies kalba kaip jos kultūrinio identiteto dalis, Ukrainos piliečiai, kalbantys kitomis kalbomis geriau nei oficiali kalba, neabejotinai jaučia spaudimą, įsigaliojus naujosioms taisyklėms. Ir štai tuo metu suskamba V. Putino pasiūlymas dėl Rusijos pasų.
Tačiau V.Zelenskis, kuris pats rusiškai kalba geriau nei ukrainietiškai ir kuris yra linkęs pereiti prie savo gimtosios kalbos, kai nori pasakyti ką nors itin svarbaus, V. Putino pasiūlymo nepriėmė palankiai. Feisbuko paskyroje dviem kalbomis jis patarė V. Putinui „negaišti laiko mėginimams vilioti Ukrainos piliečius rusiškais pasais“.
Jis rašė: „Mes gerai suprantame, ką simbolizuoja Rusijos pasas. Teisę būti sulaikytam už taikų protestą. Teisę nedalyvauti laisvuose ir konkurencinguose rinkimuose. Teisę pamiršti apie prigimtines žmogaus teises. Nesitikėkite, kad daug ukrainiečių panorės tapti „žmogišku pokostu“, į kurį transformuoti Rusijos valdžia mėgina savo pačios tautiečius“.
Rusiškai kalbančio prezidento pergalė anaiptol nepadeda perkrauti Maskvos ir Kijevo santykių.
Tačiau V. Zelenskis greičiausiai yra teisus. Nedaug ukrainiečių turbūt kreipsis rusiško paso.
Remiantis pasų reitingų indeksu „Henley Passport Index“ , Rusios kelionių dokumentas užima 47-ąją poziciją viso pasaulio mastu, suteikdamas teisę be vizos lankytis 18-oje šalių. Ukrainos pasas šiame indekse užima 40-ąją pozicją, su beviziu įvažiavimu į 128 šalis. Vengrijos paso pozicija geresnė – jis atidūrė 10-oje vietoje; Vengrijos paso turėtojai gali keliauti be vizų į 180 valstybių, be to, jie gali legaliai dirbti bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Rusiškas pasas naudingas tik tuo atveju, jei žmogus planuoja gyventi, dirbti ar studijuoti Rusijoje, - arba jeigu, tarkim, Ukrainos pensininkas, gaunantis skurdžią pensiją, tikisi gauti didesnes (nors toli gražu ne itin dosnias) Rusijos socialines išmokas. Tačiau, anot Rusijos nacionalinio pensijų fondo, netgi savavališkai pasiskelbusių Rytų Ukrainos „liaudies respublikų“ gyventojai, kurie gaus Rusijos pilietybę, įgis teisę į pensijas tik su sąlyga, jeigu persikels į Rusiją.
Siekiant palenkti savo pusėn kuo daugiau Ukrainos, V. Putinui greičiausia teks pasiūlyti piliečiams kai kurias V. Zelenskio minėtas laisves ir galimybę be vizos nukeliauti į daugiau šalių. Toks scenarijus mažai tikėtinas.
Vis dėlto V. Zelenskis turi problemą. Ukraina yra šalis, kurios gyventojų skaičius mažėja, ir jeigu etninės mažumos bei rusiškai kalbantys ukrainiečiai jausis nepageidaujami, galiojant griežtiems kalbos bei pilietybės įstatymams, situacija tikrai nepagerės. V. Zelenskis agituoja už pastangas prisivilioti atgal Rytų Ukrainos gyventojus.
Naujasis kalbos įstatymo projektas čia tikrai nepadės.
Išrinktasis prezidentas pareiškė esąs pasirengęs persvarstyti įstatymo projektą, tačiau jo galimybės įtraukti į jį pataisas priklausys nuo spalį vyksiančių parlamento rinkimų rezultatų arba jo pasiryžimo tiesiogiai eiti į tautą, siekiant nustatyti švelnesnes normas.
Savo feisbuko paskyroje V. Zelenskis pažadėjo pasiūlyti Ukrainos pilietybę „visų tautų atstovams, kenčiantiems nuo autoritarinio bei korumpuoto režimo, ir pirmiausia rusams, kurie galbūt šiandien kenčia daugiau nei bet kuris kitas“.
Tai drąsus pareiškimas, neatitinkantis dabartinės praktikos. Bet kuriuo atveju, Ukraina kol kas ne kažin ką gali pasiūlyti savo piliečiams, idant Ukrainos pasas būtų labiau pageidautinas nei rusiškas.
Tiek Ukraina, tiek Rusija turi daug ką nuveikti, kad jų siūloma pilietybė būtų patraukli. Šiandien galėčiau kirsti lažybų, kad Ukrainai seksis geriau, bet tai priklauso didele dalimi nuo to, ar V. Zelenskis elgsis sumaniau ir pasitelkęs didesnį vientisumą nei jo pirmtakai.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.
