Nuo to laiko turtingos Kinijos kompanijos ėmėsi dar ryžtingesnių žygių po visą Aziją, Afriką ir dar toliau, įskaitant net Italiją – pirmąją Didžiojo septyneto narę, sutikusią įgyvendinti kinų projektą.

„Vienos juostos, vieno kelio“ įgyvendinimo apsukos ir apimtys – vienokia ar kitokia forma iniciatyvai jau pasirašė 125 šalys – kelia nerimą Jungtinėms Valstijoms ir daugumai Europos Sąjungos valstybių. Vakarai teigia, kad Xi Jinpingo vienpartinė valstybė skatina korupciją ir įsiskolinimą, siekdama išnaudoti silpnesnes šalis savo politiniams ir net kariniams tikslams.

V. Putinas sugrįžo į Pekiną antrajam naujojo „Šilko kelio“ forumui, ir šį kartą, atsakydamas į Vakarų pliekiamą didingąją Xi Jinpingo viziją, jis neketina apsiriboti vien klišinėmis pastabomis. Po šešerių metų trukusių svarstymų Rusija tylomis patvirtino savo pirmąjį projektą, skirtą konkrečiai „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvai: tai bus apmokestinamas kelias, jungsiantis Kinijos vakarinį kaimyną Kazachstaną su Baltarusija, kuri ribojasi su Lenkija ir dviem kitomis ES valstybėmis narėmis.

„Rusija „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvai yra labai svarbi, todėl, norint pasiekti gerų rezultatų su Eurazijos šalimis, būtina su ja bendradarbiauti, – teigia buvęs Kinijos diplomatas Briuselyje Wang Yiwei, kuris šiuo metu yra Pekino Renmino universiteto profesorius. – Apeiti Rusijos nepavyks.“

Nepaisant siūlomo kelio jei ne ekonominės, tai strateginės reikšmės, Maskvos pareigūnai sako, kad dar per anksti apie jį kalbėti, nes vis dar svarstomas finansavimas ir kitos detalės. Visa, ką apie jį teikėsi pasakyti Rusija, tilpo į vienintelį sakinį, įtrauktą į 110 puslapių V. Putino „Nacionalinių projektų“ brošiūrą, kuri buvo paskelbta vasario mėnesį: „Iki 2024 m. pabaigos bus pastatyta rusiška Meridiano apmokestinamo greitkelio dalis.“

Pekine lankęsis V. Putinas Xi Jinpingui pareiškė, kad Rusijos santykiai su Kinija pasiekė „precedento neturintį aukštą lygį“ ir pavadino „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą „nepaprastai svarbia“. Tačiau viešai pasisakydamas Meridiano jis nepaminėjo.

Politinė priedanga

Kremliaus nenoras aptarinėti to, kas atrodo kaip diplomatinis proveržis – atsižvelgiant į tai, kad Meridianas buvo įtrauktas į Kinijos planus dar nuo tada, kai ji 2013 metais pirmą kartą pristatė „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą – gali reikšti tiek derybinę taktiką, tiek politinę priedangą, kurią jis teikia vis svarbesnei savo sąjungininkei.

Visa serija „Vienos juostos, vieno kelio“ skandalų, įskaitant Malaizijoje ir Šri Lankoje, ir vis garsėjantis Vakarų kritikos choras paskatino Kiniją persvarstyti iniciatyvą, kad ji sulauktų didesnio palaikymo. Šių metų konferencijoje politikai ir dalyviai pabrėžė, kad Pekinas imasi įvairių veiksmų, siekdamas geriau kontroliuoti iniciatyvą, įskaitant aiškias taisykles valstybės valdomoms įmonėms, ribojant „Vienos juostos, vieno kelio“ prekės ženklo naudojimą ir stiprinant audito bei kovos su korupcija priemones.

Apie Meridianą kol kas žinoma tik tiek, kad jis tęsis apie 2000 kilometrų nuo Orenburgo regiono Kazachstano pasienyje iki dabartinio Minsko-Maskvos greitkelio, nutiesto tarp Baltarusijos ir Rusijos sostinių, sankryžos. Mokamas kelias sutrumpintų krovinių gabenimo maršrutus tarp logistikos centrų Vakarų Kinijoje ir Vidurio Europoje ir galėtų pasiūlyti greitesnę, nors ir brangesnę, alternatyvą trims pagrindiniams jau veikiantiems – ir klestintiems – geležinkelio koridoriams.

Vienas iš daugelio dalykų, kurių Rusija nepaminėjo, yra tai, kaip šis „Vienos juostos, vieno kelio“ sumanymas bus finansuojamas.

Rusijos valstybės plėtros bankas „Vnešekonombank“ (žinomas kaip VEB) praėjusiais metais gavo Kinijos plėtros banko 65 milijardų juanių (9,7 mlrd. dolerių) kredito liniją ir svarsto galimybę dalį šių lėšų panaudoti naujojo greitkelio statybai finansuoti, teigia asmuo, artimas VEB generaliniam direktoriui Igoriui Šuvalovui, kuris daugiau kaip dešimtmetį buvo pirmasis V. Putino ministro pirmininko pavaduotojas.

„Kartu su Meridiano iniciatoriais mes vis dar analizuojame galimybes struktūrizuoti ir pritraukti daugiau lėšų, – teigė VEB atstovas spaudai Andrejus Samochinas. – Atsižvelgiant į projekto mastą, manome, kad būtų tikslinga sudaryti investuotojų ir skolintojų grupę, tačiau neatmetame galimybės pritraukti finansavimą iš mūsų Kinijos partnerių.“

JAV spaudimas

Meridiano „iniciatorius“, buvęs dujų milžino „Gazprom“ pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas, pradinę projekto kainą įvertino 594 milijardais rublių (9,2 mlrd. dolerių), išskaidant apmokėjimą į 12-14 metų. Jis teigė, kad jo „Russian Holding Co.“ jau valdo apie 80 proc. žemės, per kurią eitų naujasis kelias.

„Russian Holding“ yra šimtaprocentinis Meridiano savininkas, tačiau taptų mažumos akcininku, kai tik būtų pritraukti privatūs investuotojai, interviu Maskvoje teigė A. Riazanovas. Jis pabrėžė, kad ketina užsidirbti iš sunkvežimių stotelių, viešbučių ir mažmeninės prekybos parduotuvių, kurias planuoja statyti palei greitkelį.

Igoris Nikolajevas, Maskvos konsultacinės kompanijos „FBK“ strateginės analizės direktorius, teigia, kad Meridianas yra kaip tik toks projektas, kuris V. Putinui „sudeda visas varneles“. „Tai priartintų Rusiją prie Kinijos, sustiprintų Rusijos, kaip tranzito šalies, vaidmenį ir padidintų investicijas į neišsivysčiusias teritorijas, – aiškina jis. – Tačiau šio projekto nebus įmanoma įgyvendinti be Kinijos finansavimo.“

Šioje vietoje gali turėti svarbos asmeninė „chemija“ tarp V. Putino ir Xi Jinpingo, kurie, panašu, suartėja po kiekvieno naujo Rusijos ar Kinijos konflikto su JAV, pastebi Aleksandras Gabujevas, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekspertas Maskvos Karnegio centre.

„Kinija norės, kad Meridianas pateiktų tam tikras pelningumo garantijas, be to, panaudotų Kinijos įrangą ir darbo jėgą, – svarsto A. Gabujevas. – Žinoma, V. Putinas gali tiesiogiai paprašyti Xi Jinpingo atsisakyti šių reikalavimų, tačiau viskam yra ribos. Tiesą pasakius, Jungtinių Valstijų sankcijos paprasčiausiai stumia Rusiją į Kinijos glėbį.“