Kaip skelbia CNN, tuo pačiu metu buvo vystoma ir klastingesnė strategija, apimanti klaidingos informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose, kaltinimus Izraeliui neramumų kurstymu ir netgi viešų egzekucijų rengimą, taip siekiant pamokyti ir atbaidyti „nenaudėlius“.
Šios strategijos autorius nebuvo Sudano vyriausybė. Pasak dokumentų, kuriuos teko matyti CNN, strategiją sudėliojo Rusijos kompanija, susijusi su Kremliui artimu oligarchu Jevgenijumi Prigožinu.
Daugybė vyriausybinių ir karinių šaltinių Chartume CNN patvirtino, kad O. al-Bashiro vyriausybė, prieš tai, kai pats O. al-Bashiras perversmo metu šį mėnesį buvo nušalintas, sulaukė pasiūlymų ir ėmė veikti pagal juos.
Buvusiojo režimo pareigūnai teigė, kad rusų patarėjai stebėjo protestus ir pradėjo kurti planą, kuris numatytų, kaip juos įveikti, ir būtų toks, jog aukų skaičius, kaip jie patys sakė, būtų „minimalus, bet priimtinas“.
Nors minėtieji dokumentai nėra iš oficialių Rusijos institucijų, jie iš esmės apima planus, kaip apsaugoti Kremliaus interesus Sudane ir išlaikyti O. al-Bashirą valdžioje.
CNN matyti dokumentai, tarp kurių yra laiškų ir vidinės kompanijos komunikacijos žinučių, yra tarp kelių tūkstančių Londone įsikūrusio „Dossier Center“ gautų ir tiriamų dokumentų. Šiai organizacijai vadovauja Rusijos verslininkas, vienas opozicijos lyderių Michailas Chodorkovskis.
„Dossier Center“ gauna duomenis, dokumentus ir kitą informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai anoniminių, ir dalijasi jais su žurnalistais. Iššūkį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl šalyje išplitusios pareigūnų korupcijos metęs M. Chodorkovskis įsivėlė į konfliktą su prezidentu ir, apkaltintas sukčiavimu ir mokesčių vengimu, kelerius metus praleido kalėjime. Kaltinimus M. Chodorkovskis visados neigė.
CNN įvertino, kad dokumentai yra patikimi. Jie taip pat atitinka liudytojų, tvirtinančių, kad protestuose matė stebėtojų iš Rusijos, pasakojimus.
Sudanas yra tarsi Maskvos naudojamo metodo, padedančio plėsti savo įtaką Afrikoje ir visame pasaulyje, šablonas. Privačių ir valstybinių interesų derinys neša naudą tiek oligarchams, tiek Kremliui.
Nedaug kainuojanti strategija Maskvai suteikia atramos taškus strategiškai svarbiose vietose, o viskas vyksta be karinių pajėgų įsitraukimo ar didelių Rusijos vyriausybės investicijų: pasitelkiamos privačios kompanijos, suteikiančios paslaugas mainais už nuolaidas jų verslui.
Iš tiesų: CNN matyti dokumentai priklauso Sankt Peterburge įsikūrusiai kompanijai „M-Invest“, turinčioje savo biurą Sudano sostinėje Chartume.
„M-Invest“ teigia, kad pagrindinė kompanijos veikla yra „tauriųjų metalų rūdų ir smilčių gavyba“. Įmonei buvo suteiktos nuolaidos aukso kasybai Sudane.
Tačiau panašu, kad kompanijos veikla apima gerokai daugiau nei vien tik kasybą.
Ką rodo „Dossier Center“ dokumentai?
Prezidentas O. al-Bashiras palaikė artimus ryšius su Kremliumi, 2017-aisiais buvo apsilankęs Maskvoje.
Tais pačiais metais Rusija parūpino modernius „Su-35“ naikintuvus. Trumpai tariant, už O. al-Bashirą Rusija pastatė nemažai. O kai įsisiūbavo protestai prieš režimą, šiam statymui iškilo pavojus.
Kaip rodo CNN išanalizuoti dokumentai, „M-Invest“ sukūrė planą, skirtą šiems protestams diskredituoti ir nuslopinti.
Viename sausio pradžios dokumente, kurį peržiūrėjo CNN, siūloma skleisti teiginius, kad protestuotojai puldinėja mečetes ir ligonines. Taip pat siūlyta kurti tam tikrą demonstrantų vaizdą: pateikti juos kaip „tradicinių vertybių ir islamo priešus“, į protestuotojų tarpą įmaišant LGBT vėliavų.
Be to, rekomenduota vykdyti socialinių tinklų kampaniją, kurios tikslas – įteigti, jog „Izraelis palaiko protestuotojus“.
Strategija taip pat siūlė valdžiai „simuliuoti dialogą su opozicija ir demonstruoti vyriausybės atvirumą“, kad „izoliuotų protesto lyderius ir laimėtų laiko“.
„M-Invest“ pasiūlė būdų, kurie padėtų vyriausybei atrodyti gerai, pavyzdžiui, plačiai viešintą „nemokamą duonos, miltų, grūdų, maisto dalijimą“.
Tačiau didžiausias dėmesys skirtas protestams. Buvo rekomenduojama klastoti įkalčius prieš protestuotojus, neva šie „padeginėja mečetes, ligonines ir vaikų darželius, iš valstybinio sandėlio vagia grūdus“.
Rekomenduota dėl protestų kaltinti Vakarus ir „itin plačiai žiniasklaidoje nušviesti sulaikytųjų tardymą, kai šie prisipažįsta atvykę Sudane surengti pilietinį karą“. Siūlyta netgi rengti „viešas nusikaltusiųjų egzekucijas ir kitus įspūdingus renginius, galinčius atitraukti maištingai nusiteikusios auditorijos dėmesį“.
CNN daugybę kartų mėgino susisiekti su „M-Invest“.
Telefono numeris Sankt Peterburge pasirodė esantis neveikiantis. Paskambinus į padalinį Chartume, atsiliepė arabiškai kalbantis balsas, tačiau netrukus pokalbis pasibaigė. CNN apsilankė nurodytu adresu, bet sužinojo, kad patalpos išnuomotos Rusijos kompanijai „Mir Gold“.
Kitas įmonės parengtas dokumentas rekomenduoja suimti protestuotojų lyderius likus dienai iki demonstracijų ir skleisti klaidingą informaciją, neva protestuotojams buvo sumokėta už dalyvavimą.
Taip pat rekomenduota parodyti, kaip „saugumo pajėgos sulaiko užsienio piliečių vairuojamą automobilį su ginklais, užsienio valiuta ir propagandine medžiaga“.
„M-Invest“ taip pat pasiūlė kurti socialinių tinklų komandas, puldinėjančias protestuotojų judėjimą, „įsitraukiančias į ginčus su socialinių tinklų vartotojais ir skelbiančiais alternatyvią darbotvarkę. Optimalus lygiagrečiai dirbančių paskyrų skaičius – 40–50”.
Kai kuriais atžvilgiais parengtas planas panašus į tą, kurį taikė „Internet Research Agency“, Jungtinių Valstijų pareigūnų apkaltinta bandymu sužlugdyti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
J. Prigožinas, pramintas „Putino virėju“, buvo vienas iš 13 rusų, JAV specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio apkaltintų kišimusi į rinkimus. JAV tvirtina, kad fiktyviomis socialinių tinklų paskyromis buvo siekiama paveikti rinkėjų elgesį, o kai kuriais atvejais – klastoti informaciją.
J. Prigožinas paneigė bet kokias sąsajas su kišimusi į rinkimus ir bet kokius galimus ryšius su „Internet Research Agency“. Skambučiai į pagrindinę jo kompaniją „Concord Management and Consulting“ liko be atsako.
CNN peržiūrėtuose dokumentuose nenurodoma, kad oficialios Rusijos saugumo tarnybos buvo tiesiogiai įsitraukusios į bandymus numalšinti protestus Sudane.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sausį trumpojoje spaudos konferencijoje sakė: „Esame informuoti, kad kai kurie Rusijos privačių saugumo kompanijų darbuotojai, visiškai nesusiję su valstybinėmis Rusijos institucijomis, iš tiesų dirba Sudane. Tačiau jų veikla apsiriboja darbuotojų apmokymu“.
Šaltiniai Chartume CNN sakė, jog O. al-Bashiro vyriausybė bandė įgyvendinti kai kuriuos „M-Invest“ plano punktus.
Pavyzdžiui, imta sulaikyti studentus iš Darfuro regiono ir kaltinti juos bandymais kurstyti pilietinį karą – tai viena iš „M-Invest“ rekomenduotų gudrybių.
Šaltiniai teigia, kad rusų patarėjai iš privačios kompanijos buvo paskirti į keletą ministerijų ir Nacionalinę žvalgybos tarnybą.
Tačiau buvo per vėlu ir per mažai pastangų.
Laiške O. al-Bashirui , parengtame kovo 17-ąją, J. Prigožinas skundėsi, kad Sudano vyriausybės „neveiklumas išprovokavo krizės suintensyvėjimą“.
Tarsi numatydamas, kas bus toliau, jis pridūrė: „Aktyvių naujosios vyriausybės veiksmų, siekiant įveikti krizę, stoka, panašu, gali turėti dar rimtesnių politinių pasekmių“.
Balandžio 6-ąją kitame laiške J. Prigožinas gyrė ilgametį Sudano vadovą ir vadino jį „išmintingu ir toli žvelgiančiu lyderiu“, tačiau ragino nedelsiant imtis ekonominių reformų, kad išspręstų krizę.
Po penkių dienų O. al-Bashiras buvo nušalintas.
Karinė dimensija
Sudano, išteklių gausios valstybės, besiribojančios su septyniomis šalimis, Vakarai vengia. Jos Raudonosios jūros pakrantė itin domina Maskvą dėl pastarųjų Jungtinių Valstijų ir Kinijos žingsnių bandant regione įsikurti karinėms pajėgoms. Maskva susidomėjusi stebi karinio jūrų laivyno bazės Port Sudane plėtrą.
Čia ir vėl įtraukta „M-Invest“. 2018-ųjų birželį kompanija parengė laišką Sudano karinės pramonės korporacijos vardu, kurioje raginama palaikyti artimesnius karinius ryšius. Minimas praėjusį mėnesį vykęs Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojo generolo leitenanto Olego Makarevičiaus vizitas, kurio metu buvo aptarta „galimybė Sudano Respublikos teritorijoje įkurti Rusijos karinio jūrų laivyno laivų logistikos punktą“.
Tai, ar Sudanas išliks svarbus Rusijos ambicijoms Afrikoje, priklausys nuo besiklostančios situacijos Chartume. Maskva lengvai nepasiduos. Ji palaiko tvirtus ryšius su Sudano kariuomene, kuri šiuo metu kontroliuoja situaciją, netgi jei O. al-Bashiras, žmogus, kurį J. Prigožinas apibūdino kaip „išmintingą ir pusiausvyrą išlaikantį politiką“, dabar yra itin akylai saugomame kalėjime.