Rusų reporteriai rengė 53 m. milijardieriui verslininkui provokacijas tarptautiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose ir kituose oficialiuose renginiuose. Kai kuriais atvejais P. Porošenka provokacijoms pasiduodavo, ir rusų žiniasklaida gaudavo medžiagos kurti pašaipiems reportažams apie jo valdymą ir negebėjimą suvaldyti šalyje bujojančios korupcijos.

Tad kai balandžio 21 d. vakare išankstiniai Ukrainos prezidento rinkimų balsavimo rezultatai parodė akivaizdžią komiko Volodymyro Zelenskio pergalę, dauguma garsių Rusijos žmonių neslėpė džiaugsmo dėl politiko, kurį politinė Maskva jau ilgą laiką siekė diskredituoti ir sužlugdyti, triuškinančio pralaimėjimo.

„P. Porošenkos kadencija baigiasi nešlove, – televizijos naujienų apžvalgoje pareiškė viena įtakingiausių figūrų Rusijos žiniasklaidoje, žiniasklaidos gigantei „Rosija Segodnia“ vadovaujantis laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas. – Šalis degradavo ekonomiškai ir ekologiškai, demografiškai ir kultūriškai.“

Rusijos Federacijos Valstybės Tarybos deputatas Konstantinas Kosačiovas valstybiniame laikraštyje „Rosijskaja gazeta“ rašo, kad ukrainiečiai „norėjo bet kokio kito prezidento, tik ne jo“: „P. Porošenką šis faktas ne šiaip nuliūdino, jį tai pažemino, jam turėtų būti gėda. Jis gavo tai, ko nusipelnė.“

P. Porošenka „palaidojo teisingumo ir geresnio gyvenimo viltis“, kaip tviteryje rašo kitas deputatas, Aleksejus Puškovas. „Ukrainiečiai negali jam už tai atleisti, kaip negali atleisti ir už korupciją, neįtikėtino masto melą ir veidmainišką vaidybą“, – konstatavo jis ir pridūrė: „Finita la comedia.“

P. Porošenkos pralaimėjimas tapo triumfo akimirka Rusijos pokalbių ir naujienų laidų vedėjams, dokumentikos kūrėjams, kurie ilgus metus atspindėjo oficialiosios Maskvos antipatiją Ukrainos prezidentui už tai, kad jis stabiliai siekė užkirsti kelią ir pasipriešinti Rusijos pastangoms konsoliduoti savo įtaką regione.

Dmitrijus Kiseliovas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Vis dėlto nė vienas jų nepranoko Olgos Skabejevos ir Jevgenijaus Popovo – vyro ir žmonos dueto, vedančio itin populiarią pokalbių laidą „60 minučių“ ir daug kartų per pastaruosius metus savo laidoje kritikavusio P. Porošenką – džiūgavimo.

„Mes pradėjome dergti P. Porošenką, kai tai dar nebuvo madinga, – pareiškė O. Skabejeva specialioje tiesioginėje penkias valandas trukusioje laidoje. – Dabar, kai P. Porošenka taip gėdingai pralaimėjo, jį ėmė dergti visi.“

Balandžio 21 d., reaguodamas į aiškėjančius balsavimo rezultatus, P. Porošenka pareiškė puikiai žinantis, kokia piktdžiuga vyraus Maskvos galios koridoriuose.

„Galite pažvelgti, kaip Kremlius švenčia rinkimų proga, – tviteryje rašė pareigas einantis Ukrainos prezidentas. – Jie mano, kad į valdžią atėjus naujam, nepatyrusiam prezidentui, Rusijos įtaka greitai bus sugrąžinta.“

Vis dėlto mažai kas Maskvoje tiki, kad valdant V. Zelenskiui Maskvos santykiai su Ukraina pagerės.

Olga Skabejeva
Foto: Stopkadras

Rusija suvaidino svarbų vaidmenį įžiebiant konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris nuo 2014 m. balandžio mėn. ne tik pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. aukų, bet ir trukdė atgaivinti Ukrainos ekonomiką.

„Rusija nesitiki pokyčių“, – leidiniui „Vedomosti“ pasakė Maskvos politinių technologijų centro vadovo pavaduotojas Aleksejus Makarkinas.

„Mes jau nudegėme D. Trumpo pergalės atveju“, – pasakė jis, turėdamas omenyje 2016 metais įvykusius JAV prezidento rinkimus, kurie Maskvoje anuomet sukėlė optimizmo bangą.

Ukrainos politikos analitikas Vadimas Karasevas taip pat neprognozuoja didelių pokyčių.

Leidiniui „Vedomosti“ jis pareiškė, kad Ukrainos politikos kryptis radikaliai nepasikeis, tačiau, pasak jo, „nebus dar labiau gilinama konfrontacija, kuri buvo pastebima P. Porošenkos politinėje strategijoje, ypač pastaraisiais metais“.

Kaip jau buvo minėta, Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje išpuoliai prieš P. Porošenką nėra naujas dalykas, tačiau antrojo turo rezultatų nušvietimas skiriasi vienu aspektu: akivaizdžiai ryškėjant P. Porošenkos pralaimėjimui, rusų kaltinimai, kad jis, esą, klastoja rezultatus, nebeteko prasmės.

Taip pat nebetenka prasmės rusų kartojami nuogąstavimai dėl Ukrainoje atgimstančio neonacių judėjimo: ukrainiečiams pirmą kartą prezidentu išrinkus žydų kilmės asmenį, Ukraina tapo antrąja valstybe pasaulyje po Izraelio, kurioje ir prezidentas, ir ministras pirmininkas yra žydai.

Tačiau visą rinkimų kampaniją Rusija pavaizdavo kaip farsą.

„Ukrainos rinkimai yra dar vienas šou, – pareiškė D. Kiseliovas vakaro apžvalgoje. – Spektaklis.“

„Kokį prezidentą jie beišsirinktų, labai greit jį pašalins, – televizijos laidų vedėjo Vladimiro Solovjovo žodžius cituoja „belsat.eu“. – Šalis užsitraukė nešlovę, o ši kampanija yra farsas. “

Vis dėlto už Rusijos ribų Ukrainos rinkimų rezultatai vertinami kitaip. Vakarų apžvalgininkai džiaugiasi rinkimais kaip atspindinčiais demokratinius procesus šalyje, kuriai sunkiai sekasi atsikratyti sovietinio autoritarizmo liekanų.

Petro Porošenka

Kodėl nesveikino V. Putinas?

Kaip būtų galima paaiškinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino nenorą su pergale rinkimuose pasveikinti naują Ukrainos prezidentą?

Sveikinimai Volodymyrui Zelenskiui būtų pernelyg ankstyvi, nes „reikia spręsti konkrečius klausimus, žengti konkrečius žingsnius, juo labiau, kad kol kas nėra oficialių rinkimų rezultatų, balsai dar nesuskaičiuoti“, Rusijos prezidento V. Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą cituoja Rusijos dienraštis „Vedomosti“.

Laikraštis akcentuoja, kad Vakarų lyderių galutinių išvadų stygius kažkodėl visai nesuglumino, ir V. Zelenskį pasveikino Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, Prancūzijos ir Lenkijos prezidentai, generalinis NATO sekretorius, Europos Sąjungos vadovybė, Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May. O Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau pakvietė V. Zelenskį į Berlyną.

Vyresnysis Jungtinių Valstijų tarptautinių santykių tarybos mokslo darbuotojas ir buvęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus patarėjas Stephenas Sestanovičius mano, jog V. Putinui būtų buvę žymiai racionaliau V. Zelenskio pergalę išnaudoti kaip galimybę pakeisti karinius veiksmus Ukrainos rytuose.

„Tik nesu tikras, jog jis pakankamai kūrybiškas politikas, jog sugebėtų pasinaudoti tokia proga“, – priduria ekspertas.

Iš esmės pats Ukrainos valdantysis režimas, nepriklausomai nuo prezidento pavardės, pagrįstai (Maskvos) įvardijamas kaip priešiškas santykiams su Rusija, paaiškina politologas Jevgenijus Minčenka: „Todėl Zelenskiui duoti kokį noras avansą ypatingos prasmės nėra, juo labiau, kad santūrią Rusijos poziciją įvardijo šalies ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas“.

D. Medvedevas dar pirmadienio rytą prabilo apie Ukrainos žmonių pasirinkimą, tačiau tuo pačiu leido suprasti, jog iš V. Zelenskio jokių drastiškų retorikos pokyčių nesitiki.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Rusija turi parengusi supaprastinto pasų išdavimo nepripažintų „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ gyventojams projektą, primena J. Minčenka. Šis projektas iš esmės praktiškai parengtas, „Vedomosti“ pranešė vienas Kremliui artimas šaltinis.

„Dėl šios priežasties, manau, kad (iš Kremliaus pusės) toks kvietimas (V. Zelenskiui) pradėti dialogą yra pateikiamas iš galios pozicijos“, – sako ekspertas.

V. Zelenskiui Kremliaus atsisakymas jį pasveikinti nenuskėlė jokių nepatogumų: „Jį juk kaltino esant V. Putino marionete, o pasirodo, kad V. Putinas net nenori jo sveikinti. Nors Porošenką sveikino ir pripažino“.

Politologas samprotauja, kad P. Porošenkos santykiai su Kremliumi nesusiklostė ne dėl karinės operacijos Ukrainos rytinėse teritorijose, bet dėl to, jog 2014 metais jis sugebėjo įtikinti (Rusiją), jog yra verslininkas, jog jam svarbiausia – pinigai ir saldainiai, ir kad su juo galima sėsti prie bendro stalo ir susitarti.