Per šią ceremoniją judėjams vienoje švenčiausių vietų per vadinamąjį Šventikų palaiminimą (Birkat akohanim) žydai iš Kohenų šventikų kastos palaimina minią; šis ritualas žinomas nuo biblinių laikų.

Šimtai kohenų, apsigaubusių tradiciniais baltais maldos šalikais, stovėdami nugara į sieną ir iškėlę rankas laimina minias, kartodami žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos.

Palaiminimą gali teikti tik tie žydai vyrai, kurie laikomi tiesioginiais Aarono, Mozės brolio, palikuoniais pagal tėvo liniją.

Šis palaiminimas yra dalis kasdienių pamaldų pasaulio sinagogose, bet prie masiniai sambūriai prie Raudų sienos rengiami nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio dukart per metus – per Pesachą ir rudenį švenčiamą Sukotą (Palapinių šventę), taip pat trunkantį ištisą savaitę.

Vakarų siena yra Antrosios Jeruzalės šventyklos, kurią sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais, atraminės sienos liekana netoli Al Aksos mečetės komplekso Rytų Jeruzalėje.

Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta.

Musulmonams Al Aksos kompleksas yra trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Žydams leidžiama lankytis mečetės komplekse, tačiau draudžiama jame melstis, kad nebūtų provokuojama įtampa. Jie meldžiasi prie Vakarų sienos – paskutinių antrosios šventyklos liekanų.

Dėl politinių ir religinių interesų, susijusių su šia vieta, buvo kilę daug susirėmimų tarp žydų ir musulmonų.

Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje; palestiniečiai baiminasi, kad žydai gali perimti jo kontrolę. Visą senamiestį Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau jį aneksavo, ko niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.