17,7 proc. balsų surinkę socialdemokratai gaus 40 mandatų 200 vietų parlamente, tuo metu euroskeptiška, prieš imigraciją nusiteikusi Suomių partija, sulaukusi 17,5 proc. rinkėjų paramos, turės 39 mandatus.
„Turiu nuoširdžiai prisipažinti: tikėjausi geresnio rezultato, – Helsinkio centre savo šalininkams sakė socdemų lyderis, buvęs finansų ministras ir profesinės sąjungos pirmininkas Antti Rinne. – Draugai, leiskite mums vesti suomių visuomenę tvarios klimato, socialinės ir ekonomikos politikos link.“
Sekmadienio rinkimuose ieškota ženklų, kaip euroskeptiškiems populistams gali sektis kitą mėnesį rengiamuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Suomių partija priklauso aljansui, kuris tikisi tapti stipriausia EP frakcija ir radikaliai pakeisti Europos Sąjungos politiką migracijos, šeimų ir aplinkosaugos klausimais.
Suomių partijos pirmininkas radikalus europarlamentaras Jussi Halla-aho surinko daugiausia balsų iš visų kandidatų į Eduskuntą. Jis prisipažino esąs nustebintas gero savo partijos pasirodymo rinkimuose.
„Tikrai niekada nė negalėjau tikėtis tokio rezultato, – tvirtino J. Halla-aho. – Tiesą sakant, niekas iš mūsų nesitikėjo tokio rezultato.“
Suomių partija per savo kampaniją daugiausia dėmesio skyrė imigracijai ir klimato kaitai. Kandidatai ragino suomius „balsuoti už tam tikras sienas“ ir smerkė kitų partijų „klimato isteriją“. Taip pat ši populistinė politinė jėga žadėjo, kad piliečiams neteks mokėti už pastangas suvaldyti klimato kaitą.
Suomiai rinkosi iš beveik 2 500 kandidatų, priklausančių 19 partijų ir judėjimų.
Preliminarūs rezultatai rodo, kad konservatyvi Nacionalinė koalicija liko trečia, parlamente ji turės 37 mandatus, o darbą baigiančio premjero Juha Sipila Centro partija turės 31 parlamentarą.
Palyginus su 2015-ųjų rinkimų rezultatais, centristai prarado daugiausia paramos iš visų partijų. Veikiausiai rinkėjai juos nubaudė už nesugebėjimą priimti ambicingo socialinių ir sveikatos apsaugos reformų paketo.
Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrimų programos direktorius Mika Aaltola sakė, kad sekmadienio rinkimų rezultatai atspindi nusivylimo tradicinėmis partijomis tendencijas visoje Europoje.
„Parama trims tradicinėms partijoms jau daug metų sumažėjusi. Politinis centras silpsta, o tai yra bendras Europos reiškinys“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Dabar daugiausia balsų surinkusi partija turės bandyti formuoti vyriausybę. Suomijoje vyriausybę paprastai formuoja trys arba keturios partijos.
Dauguma politologų spėja, kad jei vyriausybę formuoti bus pavesta A. Rinne, jis veikiausiai bandys tartis su Nacionaline koalicija arba centristais ir keliomis mažesnėmis partijomis, pavyzdžiui, žaliaisiais.