Ketvirtadienį Ekvadoro parlamente šalies ministras pirmininkas Jose Valencia įvardijo devynias priežastis, kodėl J. Assange'as turėtų netekti prieglobsčio. Sąraše ir minėtojo asmens vykdomas kišimasis į Ekvadoro santykius su kitomis šalimis, ir beveik septynerius metus neva demonstruotas grubumas. J. Valencios teigimu, Ekvadorui paprasčiausiai neliko kito pasirinkimo – tik užbaigti J. Assange‘o svečiavimąsi šalies ambasadoje Londone. Toleruoti J. Assange‘o kišimesi į Ekvadoro užsienio politiką ir šalies įvaizdžio kompromitavimui svečių šalių akyse Kitas nusprendė padėti tašką.

Antrasis Ekvadoro užsienio reikalų ministro argumentas tiesiogiai susijęs su nepriimtinu J. Assange‘o elgesiu: pradedant pasivažinėjimu riedlente ir futbolu nedideliame ambasados pastate ir baigiant nepagarbiu elgesiu su ambasados personalu bei konfliktais su saugumo pareigūnais. J. Valencios teigimu, „WikiLeaks“ įkūrėjas ir jo teisininkų komanda nesibodėjo „žeminti ir grasinti šaliai“, kaltindami jos valdžią, jog ši neva pasiduoda kitų valstybių spaudimui.

Ministro teigimu, J. Assange‘as „nuolat kaltino ambasados personalą jį šnipinėjant ir slapta filmuojant“ ir teigė, jog tai buvo daroma Jungtinių Valstijų užsakymu. Užuot padėkojęs Ekvadorui už beveik septynerius metus teiktą prieglobstį, J. Assange‘as ir jo komanda šalies vyriausybei surengė tikrą kritikos dušą. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į higienines ilgamečio ambasados svečio problemas, tarp kurių viena itin „nemaloni“ – „susijusi su skrandžio problemomis“.

Taip pat didelių nuogąstavimų sukėlė ir prastėjanti J. Assange‘o sveikata, sakė Ekvadoro diplomatijos vadovas, nes ambasados pastate nebuvo galimybių suteikti jam reikiamą medicininę pagalbą. Prisidėjo ir faktas, jog Jungtinė Karalystė nesvarstė galimybės užtikrinti J. Assange‘o saugumą, tad Ekvadoras susidūrė su realia grėsme, jog jis „diplomatinėje atstovybėje pasiliks visam laikui“.

Ministras parlamentarams sakė, jog Ekvadoras negali pratęsti nuo teisingumo besislapstančio asmens prieglobsčio. Akcentuojama, kad šalis, nusprendusi nebeteikti prieglobsčio J. Assange‘ui, jokio ekstradicijos prašymo nesulaukė. Britai „WikiLeaks“ įkūrėjo išdavimo procese pasiūlė reikiamą pagalbą, pridūrė J. Valencia, ir akcentavo, kad jis jokiais būdais nebus išduotas šaliai, kur jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė.

Galiausiai, paaiškėjo įvairių įdomių detalių, susijusių su tuo, kaip J. Assange‘ui buvo skirta Ekvadoro pilietybė. Be to, jo gyvenimas šalies ambasadoje Londone kainavo labai brangiai, paaiškino ministras. Šalis svečio saugumo užtikrinimui nuo 2012 iki 2018 metų išleido daugiau nei 5,8 mln. dolerių, dar beveik 400 tūkst. kainavo medicininės išlaidos, maistas ir drabužių valymo paslaugos, pridūrė šalies diplomatijos vadovas.

Ekvadoro prezidentas Leninas Moreno niekada per daug neslėpė noro išginti J. Assange‘o iš šalies ambasados Londone, kur jis gyveno nuo 2012 metų birželio. Ekvadoro prezidentas „WikiLeaks“ įkūrėją yra pavadinęs „programišiumi“, „paveldėta problema“ ir „akmeniu bate“.

Ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi prezidentas apkaltino J. Assange‘ą pažeidus „itin geranoriškas“ prieglobsčio sąlygas, pasiūlytas Ekvadoro, bei kišimusi į kitų šalių reikalus. Anot L. Moreno, J. Assange‘as ambasadoje įdiegė draudžiamos elektroninės įrangos, nepagarbiai elgėsi su apsauga ir „be leidimo naudojosi saugumo bylomis“.

Kantrybės taurė, esą, persipildė „prieš dvi dienas“, kai „WikiLeaks“ tiesiogiai „pagrasino Ekvadoro valdžiai“. Antradienį J. Assange‘o teisininkų komanda surengė spaudos konferenciją, kurios metu Kitą apkaltino neteisėtai jį šnipinėjant.

J. Assange‘o likimas savotiškai buvo nuspręstas 2017 metais, kai L. Moreno nedideliu skirtumu laimėjo prezidento rinkimus. Kairiųjų pažiūrų jo pirmtakas poste Rafaelis Correa J. Assenge‘ui buvo pažadėjęs besąlygišką paramą ir pats pasiūlė jam prieglobstį ambasadoje.

Ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ R. Correa, šiuo metu tapęs aršiu dabartinio prezidento kritiku, jį pavadino didžiausiu Ekvadoro ir Lotynų Amerikos išdaviku istorijoje“.

L. Moreno skeptiškai vertino „WikiLeaks“ sprendimus viešinti medžiagas, sukėlusias tarptautinių skandalų. 2016 metais „WikiLeaks“ paviešino elektroninių laiškų, nutekintų iš Rusijos karinės žvalgybos agentūros, teigiama specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio p2018 metais parengtoje kaltinamojoje išvadoje. Laiškai buvo pavogti JAV Demokratų partijos per Hillary Clinton prezidentinę kampaniją.

2017 metais J. Assange‘as socialiniame tinkle pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę – tai buvo Ispanijos valdžią kaip reikiant suerzinęs veiksmas, kaip reikiant pakenkęs Madrido ir Ekvadoro santykiams. 2018 metais L. Moreno apribojo J. Assenge‘o prieigą prie interneto ir pareikalavo, kad jis paklustų naujoms sąlygoms. J. Assange‘as skundėsi, jog buvo atkirstas nuo žmonių ir pasaulio.