Papildyta 08.38 val.

Lankstus „Brexit“ termino pratęsimas iki spalio 31-osios sudarys sąlygas Didžiajai Britanijai ratifikuoti išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį, bet šio dokumento keisti nenumatoma, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Dabar situacija Jungtinės Karalystės rankose, kad iki pratęsto termino pabaigos būtų ratifikuotas susitarimas. Ji taip pat galės pagalvoti bendrai apie „Brexit“ strategiją, o tai galėtų nulemti politinės deklaracijos, bet ne išstojimo sutarties pakeitimus“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė D. Tuskas.

Pasibaigus neeiliniam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, per kurį su Britanija buvo susitarta pratęsti „Brexit“ terminą, D. Tuskas ketvirtadienį taip pat sakė, kad Londonas dar gali atsisakyti išstoti.

„Iki šio periodo pabaigos Jungtinė Karalystė dar turi galimybę atšaukti (procesą pagal ES sutarties) 50-ąjį straipsnį ir „Brexit“ bus atšauktas“, – pažymėjo D. Tuskas.

Tuomet, pasak jo, Britanija pratęstų savo bendradarbiavimą kaip ES narė, išsaugodama visas savo teises.

Papildyta 07.54 val.

Kreipdamasi į britų įstatymų leidėjus, jau triskart atmetusius „Brexit“ susitarimą, Th. May po viršūnių susitikimo sakė: „Dabartiniai mūsų pasirinkimai akivaizdūs, o tvarkaraštis – aiškus.“

„Taigi, turime stengtis, kad sparčiai pasiektume konsensusą dėl sutarties, atitinkančios nacionalinius interesus“, - pridūrė ji.

Th. May iš pradžių prašė atidėti „Brexit“ iki birželio 30 dienos. Tačiau ES lyderiai jau yra kartą sutikę atidėti Britanijos išstojimą nuo kovo 29-osios iki balandžio 12-osios, o D. Tuskas perspėjo, kad yra „mažai priežasčių manyti“, jog Bendruomenių Rūmai ratifikuos
„Brexit“ sutartį per tris mėnesius.

Theresa May

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas nori, kad Britanija įsipareigotų likti ES muitų sąjungoje. Th. May tokį sumanymą anksčiau atmetė, bet daugelis Europoje su juo linkę sutikti.

„Suprantama, kad pagal tokį susitarimą JK negalėtų būti tylioji partnerė, tad būtume dosnūs, jeigu susitartume, kad ji turėtų balso teisę priimant sprendimus“, - sakė Airijos premjeras Leo Varadkaras.

Buvo spėliojama, kokios sąlygos gali būti iškeltos mainais į sutikimą atidėti „Brexit“, tvyrant susirūpinimui, kad iš dalies atsiskyrusi Britanija galėtų daryti spaudimą deryboms dėl išstojimo, dalyvaudama renkant naują Europos Komisijos pirmininką arba sprendžiant dėl naujo ES finansavimo laikotarpio biudžeto.

Viršūnių susitikimo išvadose aiškiai sakoma, kad Britanija bus visateisė ES narė iki pat išstojimo, bet taip pat atkreipiamas dėmesys į „Jungtinės Karalystės įsipareigojimą per pratęsimo laikotarpį veikti konstruktyviai ir atsakingai“.

Papildyta 06.20 val.

Po užsitęsusių derybų Briuselyje paryčiais priimtas susitarimas reiškia, kad tuo atveju, jeigu Londonas pasiliks Europos Sąjungoje po gegužės 22 dienos, britų rinkėjai turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Jeigu Britanija juose nesutiks dalyvauti, šalis turės palikti bloką birželio 1-ąją.

JK ministrė pirmininkė Theresa May sakė dabar toliau dėsianti pastangas, kad Britanijos parlamentas patvirtintų jos suderintą „Brexit“ sutartį, turinčią užtikrinti sklandų išstojimą. Premjerė pabrėžė, kad jos tikslas – išstoti „kiek įmanoma greičiau“.

Ketvirtadienį ji kreipsis į Bendruomenių Rūmus, o vyriausybės pareigūnai vėliau susitiks tolesnių derybų su pagrindine opozicine Leiboristų partija ir mėgins rasti išeitį iš politinės aklavietės.

Britanijos premjerei trečiadienį išdėsčius šalies pageidavimus, kitų 27 ES šalių lyderiai susitiko darbo vakarienės be Th. May, kad suformuluotų sprendinį, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko pavadintą „lanksčiu pratęsimu iki spalio 31 dienos“. Tuomet Th. May sugrįžo patvirtinti šio susitarimo.

D. Tuskas siūlė metų trukmės pratęsimą, bet nurodė: „Jis vis tiek pakankamas rasti geriausią įmanomą sprendinį. Prašau, neiššvaistykite šio laiko.“

Jis pažymėjo, kad Th. May vyriausybė dabar turi laiko patvirtinti sutarčiai, pernai lapkritį suderintai su ES lyderiais, parengti naują strategiją arba apskritai sustabdyti „Brexit“ procesą.


Prancūzijos spaudimas

Viršūnių susitikimo atmosfera buvo labiau įtempta nei tikėtasi: Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas smarkiai priešinosi ilgam pratęsimui, deryboms užsitęsus nuo trečiadienio pavakarės iki ketvirtadienio paryčių.

Remiamas Belgijos, Austrijos ir kelių mažesnių ES šalių E. Macronas reikalavo, kad „Brexit“ būtų atidėtas tik kelioms savaitėms ir kad turi būti užtikrinta, jog per tą laikotarpį Londonas nesikiš į ES reikalus.

Vis dėlto dauguma lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pritarė ilgesnės trukmės planui, tad Prancūzijai teko pasitenkinti sąlyga, jog proceso būklė bus įvertinta per įprastą ES viršūnių susitikimą birželio 20–21 dienomis.

E. Macronas vėliau sakė, kad tai yra „geriausias įmanomas kompromisas“, leidęs išsaugoti kitų 27 ES šalių vienybę.

„Spalio 31-osios galutinė data mus apsaugo“, nes tai yra „svarbi data prieš pradedant darbą naujai Europos Komisijai“, sakė jis.

Th. May paliko grupę, anot vieno pareigūno, „svariai“ išdėsčiusi savo argumentus, bet buvo informuojama D. Tusko, susitikusio su ja prieš diskusijas, joms vykstant ir joms pasibaigus.

Jeigu nebūtų užsitikrinusi pratęsimo, Britanija būtų turėjusi penktadienį užbaigti 46 metus trukusią narystę be jokio susitarimo, o toks scenarijus žadėjo atnešti ekonomikos chaosą abipus Lamanšo sąsiaurio.

Šis ES šalių sprendimas reiškia, kad Didžioji Britanija nepaliks Europos Sąjungos be susitarimo šį penktadienį, balandžio 12 dieną, kas būtų reiškę chaosą tarp abiejų pusių - Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos šalių.

Spėlionės

27 Europos Sąjungos valstybių lyderiai trečiadienį susitiko su Th. May, kad aptartų galimą išstojimo datos atidėjimą. Ši prašė atidėti atidėjimą iki birželio 30 dienos, tačiau prieš lyderių susirinkimą buvo spėliojama, kad ES leis šį terminą atidėti gerokai ilgesniam laikui.

„Aš prašau pratęsti terminą iki birželio 30 dienos, bet svarbu, kad bet koks pratęsimas paliktų mums galimybę pasitraukti tada, kai tik ratifikuosime išstojimo susitarimą, taigi, mes galėtume išstoti gegužės 22-ąją ir pradėti kurti savo šviesesnę ateitį“, – pareiškė Theresa May.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tuomet perspėjo, kad Europos Sąjungos lyderiai dar neapsisprendė, kuriam laikui atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą iš bloko.

„Manau, kad dėl nieko dar nenuspręsta. Nieko (...) apie ilgą atidėjimą“, – pareiškė jis.

„Šiandien turime suprasti, kodėl atsirado šis prašymas, koks politinis projektas jį pagrindžia ir kokių esama konkrečių pasiūlymų“, – pridūrė E. Macronas.
Theresa May, Angela Merkel

Papildyta 21.33 val.

Briuselyje trečiadienį susitikę Europos Sąjungos lyderiai baigė posėdį, kuriame dalyvavo iš Bendrijos ketinančios išstoti Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Th., pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko atstovas Prebenas Aamannas.

„Klausimų ir atsakymų sesija su ministre pirmininke @theresa_may baigėsi. Toliau – 27 ES šalių diskusija dėl #Brexit“, – sakoma jo „Twitter“ žinutėje.

Papildyta 22.17 val.

Europos Parlamento vadovas neprieštarauja trumpam britų dalyvavimui iki „Brexit“

Didžiosios Britanijos deputatų trumpas dalyvavimas Europos Parlamento darbe, jeigu „Brexit“ procesas būtų pratęstas, netaptų didele kliūtimi, trečiadienį pareiškė EP pirmininkas Antonio Tajani.

„Demokratija yra demokratija. Jeigu Jungtinė Karalystė bus valstybė narė (Europos Parlamento) rinkimų dieną – ji išsirinks savo atstovus. Tai yra, juos išrinks Britanijos žmonės. Visa tai man nekelia rūpesčių. Demokratija manęs niekada neišgąsdins“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė A. Tajani.
Emmanuelis Macronas, Angela Merkel

Jis paaiškino neįžvelgiąs problemos, kad britų kandidatai balotiruotųsi į gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, nors jų darbas gali trukti neilgai – kol Jungtinė Karalystė išstos iš Bendrijos.

„Kai Jungtinė Karalystė pasitrauks (iš ES), jos atstovai paliks Parlamentą“, – sakė A. Tajani.


Liuksemburgo premjeras: užsitęsęs „Brexit“ primena absurdo teatrą

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis trečiadienį palygino derybas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos su žymiąja Samuelio Becketto absurdo teatro pjese „Belaukiant Godo“.

„Aš tebelaukiu Godo. Praėjusį kartą jis neatėjo. Šįkart jo irgi nėra. Ir mes nuolat prie šito priprantame. Tikiuosi, kada nors toks asmeninis susitikimas vis dėlto įvyks“, – žurnalistams sakė X. Bettelis, atvykęs į Briuselį, kur vyksta neeilinis ES viršūnių susitikimas.

„Ir reikia suprasti, ko nori Londonas. Jie mums kalba apie tai, ko nenori. Bet vis dar neinformuoja mūsų apie tai, ko nori. Kol kas neprarandu kantrybės, bet visa tai užsitęsė“, – pridūrė jis, komentuodamas faktą, kad JK iki šiol neapsisprendė, kokiomis sąlygomis nori palikti bloką.

Airių dramaturgas S. Beckettas pjesę „Belaukiant Godo“ parašė XX amžiaus 5-o dešimtmečio pabaigoje. Pjesėje pasakojama apie personažą, kurio visą veiksmą veltui laukė du bėdžiai, tikėdamiesi, kad susitikimas su juo suteiks jų gyvenimui tikslą.