Prancūzų premjeras Edouard'as Philippe'as savo ruožtu nuo pirmadienio bandys visame šiame reikale susigaudyti.
Prezidentas Emmanuelis Macronas debatus sausio mėnesį inicijavo kaip atsaką į „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestus dėl sparčiai brangstančio pragyvenimo. Šie visoje šalyje vykstantys protestai sukėlė didžiausią krizę nuo jo atėjimo į valdžią.
Pakviesdamas dalyvauti rinkėjus E. Macronas turėjo dvejopą tikslą: nukreipti pyktį iš gatvių į susitikimus merijose ir sušvelninti savo įvaizdį pademonstruojant, kad jis pasirengęs klausytis.
„Ketinu paversti pyktį sprendimais“, – sausio 13-osios atvirame laiške šaliai pareiškė prezidentas, turėdamas omenyje protestus, per kuriuos minios blokuodavo kelius, o Paryžiaus Eliziejaus Laukų prospekte kildavo riaušės.
„Jūsų pasiūlymai padės parengti naują sandorį šaliai“, – žadėjo prezidentas.
Po netvirtos pradžios, kai pagrindinė organizatorė turėjo atsistatydinti kilus pasipiktinimui dėl jos atlyginimo, dauguma stebėtojų debatus kol kas laiko sąlygine 41 metų centristų prezidento sėkme.
Pateiktų nuomonių skaičius pademonstravo entuziazmo lygį, kuris iš pradžių neatrodė garantuotas, be to, matėsi, kad prezidentui patinka susitikinėti su rinkėjais per rinkimų kampanijos stiliaus renginius bendruomenių centruose visoje šalyje.
„Jam tai labai patinka“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas patarėjas pirmojo tokio renginio kuluaruose. Per tą renginį E. Macronas dėmesio centre išbuvo šešias su puse valandos, ištverme pranokdamas daugelį dalyvių.
Jo populiarumas, kuris 2018 metų pradžioje buvo katastrofiškai mažas, vėl padidėjo: neseniai atlikta apklausa parodė, kad maždaug 30 proc. rinkėjų teigiamai vertina ši buvusį bankininką.
Nacionaliniai tauškalai?
Tačiau iš E. Macrono ir jo vyriausybės, pakursčiusių lūkesčius dėl debatų, kuriuos daugelis oponentų vadino „didžiaisiais nacionaliniais tauškalais“, dabar tikimasi rezultatų.
„Nieko nebus lygiai taip pat, kaip buvo anksčiau“, – sekmadienį sakė vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye, akcentuodama debatų vaizdavimą E. Macrono prezidentavimo takoskyra.
Per vieną pirmadienio renginį Paryžiuje premjeras E. Philippe'as, dalyvaujant ministrams, ekspertams ir visuomenės atstovams, turi išdėstyti pirmąsias išvadas.
Viena apklausų firma ir trys politinio konsultavimo kompanijos bandė apdoroti visus duomenis iš interneto, viešų susitikimų ir 16 tūkst. merijose visoje šalyje buvusių knygų, į kurias žmonės galėjo surašyti savo nusiskundimus.
Šaltiniai premjero biure pabrėžė, kad buvo sunku išklausyti labai susiskaldžiusią šalį, kuri gruodžio viduryje atrodė priartėjusi prie sukilimo slenksčio.
„Yra keli išryškėjantys dalykai, bet realybė tokia, kad yra didelių nuomonių skirtumų dauguma klausimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas padėjėjas.
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į kitus trūkumus. Vyresnio amžiaus žmonių dominavimas daugelyje viešų susitikimų rodytų, kad šiai visuomenės grupei atstovaujama per daug, o dauguma „geltonųjų liemenių“ išvis boikotavo debatus.
Satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ sausio mėnesį pirmajame puslapyje išspausdino karikatūrą, kurioje buvo pavaizduoti du demonstrantai, dalyvaujantys debatuose tik tam, kad nuspręstų, kuriuos ašmenis panaudoti giljotinuojant E. Macroną.
E. Philippe'as penktadienį sakė, kad vyriausybė išklausė „viską, ką įvairiausi žmonės ir kartais labai sudėtingai turėjo pasakyti“.
Nekantravimas
E. Macronas turėtų bandyti žmonių atsiliepimus paversti politikos pakeitimais ir šio mėnesio viduryje planuoja svarbią kalbą.
„Kiekvieni debatai pateikdavo jam naujų idėjų. Vis dėlto jis dar neapsisprendė, – praėjusią savaitę AFP sakė vienas padėjėjas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. – Jis dar konsultuosis. Tačiau galiausiai nuspręs pats ir, galbūt, paskutinę minutę.“
Viešai jis nedaug ką atskleidė, bet pabrėžė, kad daugelio reikalavimus mažinti mokesčius turi lydėti valstybės išlaidų mažinimas.
Prezidentas taip pat atmetė galimybę vėl įvesti specialų mokestį turtingiesiems, kurį panaikino savo kadencijos pradžioje, bandydamas paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą.
Šio mokesčio sugrąžinimas yra tarp pagrindinių reikalavimų, kuriuos kelia „geltonosios liemenės“, ir toliau šeštadieniais mobilizuojančios protestus, nors ir daug mažesnius nei metų pradžioje.
Tarp svarstomų galimybių galėtų būti ir referendumas, galbūt siekiant pritarimo planams sumažinti parlamentarų skaičių ir pakeisti rinkimų sistemą dėl kai kurių vietų.
„Prancūzija nėra koks nors apvalusis stalas ar politinė grupinė diskusija siekiant iškelti naujų idėjų“, – praėjusią savaitę rašė centro dešinės laikraštis „Le Figaro“, išreikšdamas didėjantį nekantravimą dėl debatų formato.
„Dabar visi – piliečiai, įstatymų leidėjai, net ministrai – tikisi sprendimų“, – pridūrė laikraštis.