Vokietijos politikė K. Barley pasiūlė idėją, kaip sukurti optimaliai funkcionuojančią Europos kariuomenę. Sėkmės, anot jos, būtų galima sulaukti patikėjus kontrolę Europos Parlamentui.

Vokietijos teisingumo ministrė ir šalies Socialdemokratų partijai atstovaujanti kandidatė Europos Parlamento rinkimuose per interviu portalui POLITICO paminėjo primygtinai reikalausianti, kad Europos kariuomenės reikalus lemtų balsai Europos Parlamente.

„Vokiškai tai vadinasi „Parlamentsarmee“, – sakė ji užsimindama apie sistemą, kuriai galiojant nė vienas vokiečių karys negali būti dislokuotas be Bundestago pritarimo. Anot K. Barley, jei panašių struktūrų atsirastų ir ES, iškiltų būtinybė suformuoti efektyviai dirbantį gynybos komitetą Europos Parlamente.

K. Barley pasiūlymas yra ambicingas pareiškimas debatuose, kurie kol kas apsiriboja vien šūkiais. Raginimų suformuoti Europos kariuomenę ne kartą teko girdėti iš Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio, o pastaruoju metu šiai nuomonei pritarė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Tik kaip turėtų atrodyti tokia kariuomenė ir kokia galėtų būti jos pavaldumo tvarka, lig šiol, deja, kalbėta labai mažai.

„Mąstydami apie Europos kariuomenę, esame pasirengę žengti tolesnį žingsnį“, – sakė K. Barley.

„Siekiant sukurti bendrą Europos kariuomenę, realiais žingsniais reikėtų laikyti už gynybą atsakingo Europos Komisijos nario skyrimą, Gynybos generalinio direktorato suformavimą ir Europos pajėgų štabų įsteigimą“, – dėstė K. Barley ir perspėjo, kad būtina laikytis nustatytos sekos.

„Nuo Gynybos generalinio direktorato tikrai nepradėčiau“, – pareiškė ji ir pridūrė, kad pirmiausia ES turėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl to, kuria kryptimi reikia judėti.

K. Barley taip pat akcentavo ES šalių bendradarbiavimo karinėje srityje tradicijų įsigalėjimo svarbą ir kaip pavyzdžius paminėjo ne tik Prancūzijos ir Vokietijos brigadą bei Nyderlandų ir Vokietijos tankų batalioną, bet ir kai kuriuos pastarojo meto bandymus suvienyti ES valstybių narių karinį potencialą, konkrečiai – nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) ir Europos gynybos fondo (EDF) projektus.

ES šalys jau iniciavo 34 PESCO projektus. Tarp jų – bendras „Eurodrone“ įgyvendinimas (jį numatyta baigti iki 2025-ųjų) ir Europos žvalgybos specialistų mokyklos įsteigimas.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Lietuvoje šalie Dalios Grybauskaitės ir Vokietijos karių

K. Barley entuziazmas, susijęs su Europos kariuomenės steigimu, iš dalies stebina, turint omeny, kad Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) nuomonė visais karinę sritį liečiančiais klausimais gana komplikuota. Verta paminėti, kad 2017-aisiais vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose SPD dalyvavo nusiteikusi paprieštarauti planams iki 2 proc. padidinti gynybai skiriamas išlaidas, nors NATO narės susitarė tai padaryti iki 2024-ųjų (o JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolatos apie tai primena).

Praeitą mėnesį Berlyno SPD skyrius pareikalavo, kad kariuomenės atstovams būtų uždrausta lankytis mokyklose. Vokietijos sostinėje dirbantys K. Barley bendrapartiečiai tokius vizitus apibūdino kaip karinę propagandą ir karinių operacijų keliamo realaus pavojaus sumenkinimą.

Visgi K. Barley būsimos ES kariuomenės formavimą regi kaip galimybę sušvelninti elektorato požiūrį į karinius reikalus. „Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos pranašumų yra taika“, – sakė ji ir pridūrė, kad bendra Europos kariuomenė būtų neginčytinas garantas, jog europiečiai niekada daugiau neims kariauti tarpusavyje.

K. Barley, dvigubą Vokietijos ir Britanijos pilietybę turinti politikė, patikino, kad Europos Parlamento rinkimuose nutarė dalyvauti dėl nerimą keliančių dažnėjančių nacionalizmo apraiškų. „Stebint „Brexit“ sukeltą chaosą ir kai kuriose valstybėse narėse susidariusią padėtį tenka konstatuoti, kad situacija ES akivaizdžiai komplikavosi. Šie rinkimai turės lemtingą reikšmę. ES būtina įtvirtinti socialdemokratiją, kad žemyne įsivyrautų darna, o ne nacionaliniais interesais pagrįstas egoizmas“, – sakė ji.

SPD populiarumo reitingai pastaraisiais metais gerokai nukrito. Kaip rodo apklausos, dabar jie nesiekia nė 20 proc. Tačiau K. Barley įsitikinusi, kad galėtų padėti partijai pasirodyti geriau.

K. Barley paneigė prielaidą, kad partijos lyderė Andrea Nahles už dalyvavimą rinkimuose pasiūlė jai aukštas pareigas Komisijoje. Paklausta, ar vis dėlto sutiktų tapti Komisijos nare, K. Barley atsakė: „Dabar ne metas tokio tipo klausimui. Sudalyvausiu kampanijoje, o tada ir pamatysime rezultatus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)