Anot D. Peskovo, Rusija nesupranta, kam to reikia. Situacija Kerčės sąsiauryje esą yra visiems žinoma. Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje sąsiauryje tarp Juodosios ir Azovo jūrų apšaudė tris Ukrainos karinius laivus ir juos sulaukė. Nukentėjo keli ukrainiečių jūreiviai, 24 įgulų nariai buvo suimti.
J. Stoltenbergas pirmadienį paskelbė, kad NATO šalių užsienio reikalų ministrai savo susitikime Vašingtone šią savaitę priims sprendimą dėl „naujų priemonių padėties vertinimui Juodojoje jūroje gerinti“. Tarp jų bus daugiau pratybų regione, NATO laivų apsilankymai uostuose, Ukrainos ir Gruzijos pakrančių apsaugos ir karinio laivyno apmokymas.
JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison antradienį kalbėjo apie papildomų laivų nusiuntimą į regioną. Taip turi būti garantuojamas „saugus Ukrainos laivų plaukimas per Kerčės sąsiaurį“. Esą būtina užtikrinti, kad NATO gali atgrasyti „labai agresyvią Rusiją“.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško rusų naujienų agentūroms sakė, kad toks žingsnis tik sukeltų didesnį karinį pavojų regione. Jis davė suprasti, kad ir Rusija gali padidinti savo buvimą regione.
Ekspertai mano, kad Rusija labai priešinasi didėjančiam NATO buvimui aplink Juodąją jūrą. Prezidentas Vladimiras Putinas praeityje pripažino, kad Krymo aneksija iš dalies buvo ir reakcija į Aljanso plėtrą Rytų Europoje. Ar Rusija leis NATO laivams plaukti per Azovo jūrą, D. Peskovas trečiadienį nepasakė.