Mažyčiame sultonate įsigalioję teisės aktai, numatantys mirties bausmę užmėtant akmenimis už svetimavimą ir tos pačios lyties asmenų lytinius santykius bei galūnių nukirtimą už vagystes, išprovokavo politikų, įžymybių ir žmogaus teisių gynėjų kritikos bangą.

„Kai kurios baudžiamajame kodekse numatytos bausmės prilygsta kankinimui ir žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui“, – Briuselio išplatintame pareiškime cituojamas vienas ES atstovas.

Pareiškime priduriama, jog bausmės pažeidžia Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą, pasirašytą Brunėjaus 2015 metais.

„Itin svarbu, kad Brunėjaus vyriausybė pasirūpintų, kad Įsako dėl baudžiamojo kodekso įgyvendinimas nepažeistų žmogaus teisių ir visiškai atitiktų visus Brunėjaus prisiimtus tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje“, – sakoma pareiškime priduriant, jog ES tikisi, kad Brunėjus laikysis faktinio egzekucijų moratoriumo.

Brunėjus tapo pirmąja Rytų ir Pietryčių Azijos valstybe, kurioje nacionaliniu lygiu už nusikaltimus baudžiama pagal šariatą. Panašūs įstatymai galioja tik keliose Artimųjų Rytų šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje.

Po kelerius metus trukusių atidėliojimų priimtas sprendimas sugriežtinti bausmes daugeliui sukėlė nerimą, o JT pavadino jas „žiauriomis ir nežmoniškomis“. Tuo metu tokios įžymybės kaip aktorius George'as Clooney ir popmuzikos žvaigždė Eltonas Johnas paragino boikotuoti Brunėjui priklausančius viešbučius.