Trys lyderiais laikyti kandidatai gana griežtai pasisakė apie santykius su Rusija – šalimi, su kuria Ukraina kariauja nuo 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos. Tačiau po sekmadienį įvykusio balsavimo paaiškėjo, kad dabartinis šalies prezidentas Petro Porošenka, taip pat dalyvausiantis balandžio 21 d. nusimatančiame antrame rinkimų ture, liko antras ir yra gerokai pralenktas naujai iškilusio lyderio.
„Iki pat kovo mėnesio Kremlius netikėjo, kad V. Zelenskis gali laimėti, nes nesigaudo tokiuose reikaluose“, – komentuodamas maištingos komiko kampanijos sėkmę sakė Glebas Pavlovskis, Maskvoje dirbantis politikos analitikas. Jis taip pat pridūrė, kad dabar bus ruošiamasi rudenį įvyksiantiems parlamento rinkimams.
Po 2014 metais įvykusios krizės, per kurią buvo nušalintas prorusiškai nusiteikęs prezidentas Viktoras Janukovyčius, Maskva kaip įmanydama stengiasi atgauti galią daryti įtaką Ukrainai – sovietmečiu didžiausiai kaimyninei respublikai, per kurią vykdomas pagrindinis dujų tranzitas. Rusijos pajėgos ne tik aneksavo Krymą, bet ir parėmė Rytų Ukrainoje vykstančias kovas, jau nusinešusias daugiau nei 13 tūkst. gyvybių ir lig šiol nesiliaujančias.
Kaip teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuoti rezultatus, nelaukiant, kaip baigsis antras rinkimų turas, yra per anksti. „Mes, žinoma, norėtume, kad Ukrainai vadovautų ne karingai nusiteikusi partija, o tokia, kuri siektų palaipsniui normalizuoti padėtį pietryčių Ukrainoje“, – pridūrė jis.
V. Zelenskio sėkmę iš dalies lėmė ir pyktis dėl to, kad Ukraina beveik nepažengė į priekį nuo V. Janukovyčių nevertusios proeuropietiškos revoliucijos laikų. Jau tada, kai buvo suskaičiuoti beveik trys ketvirtadaliai balsų, tapo aišku, kad jam pavyko pelnyti 30 proc. rinkėjų pasitikėjimą, ir tai yra akivaizdžiai daugiau nei P. Porošenkai ir buvusiai ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko, surinkusiems po 16 ir 13 proc. balsų atitinkamai.
P. Porošenka žadėjo pasistengti pastūmėti Ukrainą Europos Sąjungos ir NATO link, o apie V. Zelenskį kalbėjo tarsi apie marionetę – klestinčio oligarcho, kuriam priklauso jo vedamą šou transliuojanti televizija, nuosavybę. Abejonių dėl V. Zelenskio patikimumo P. Porošenka taip pat mėgino pasėti apibūdindamas jį kaip Kremliui parankiausią kandidatą.
Kova dėl vietų parlamente
V. Zelenskis atskleidė tik keletą savo politinės programos aspektų ir atkakliai neigė kokias nors politines sąsajas su milijardieriumi Igoriu Kolomoiskiu, parėmusiu iš savanorių sutelktas pajėgas, kovojusias su prorusiškai nusiteikusiais separatistais, ir sukėlusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtūžį 2014-aisiais, pavadindamas jį neūžauga šizofreniku.
„Kremliui V. Zelenskis, matyt, yra labiau priimtinas nei P. Porošenka, bet tik todėl, kad neturi jokios politinės patirties“, – sakė Aleksejus Makarkinas, Maskvoje veikiančio Politinių technologijų centro viceprezidentas.
Valstybinės Rusijos televizijos transliuojamuose reportažuose buvo stengiamasi atkreipti dėmesį į rinkimuose užfiksuotus menamus tvarkos pažeidimus, o pagrindinėje sekmadienio naujienų laidoje nuskambėjo teiginys, esą, žmonės nepuoselėja didelių vilčių, kad po rinkimų gyvenimas pagerės.
Jei V. Zelenskis triumfuos ir antrame rinkimų ture (o dabartinės apklausos rodo, kad taip tikrai gali būti), Kremlius, pasak G. Pavlovskio, galės pamėginti pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu ir dar labiau sutrikdyti stabilumą.
Susidarius galios vakuumui, V. Putinas, anot Maskvoje dirbančio politikos analitiko, gali imti kištis į šalies reikalus, pasitelkdamas karines, ekonomines ir politines priemones.
Sekmadienį paaiškėję rezultatai leido Maskvai pasidžiaugti gana tvirtomis Jurijaus Boiko pozicijomis. Prorusiškos partijos remiamas kandidatas surinko 12 proc. balsų ir atsidūrė ketvirtoje vietoje. Maskvoje dirbantys analitikai mano, kad tai duoda pagrindo optimistinėms rezultatų parlamento rinkimuose prognozėms.
„Kremlius žaidžia savo paties žaidimą ir aiškiai tai demonstruoja: jis nori Radoje matyti gana nemažą sau lojalią frakciją“, – sakė A. Makarkinas iš Politinių technologijų centro.
