Pasak jų, neseniai šalyje užfiksuota veikla prieštarauja vienai Jungtinių Tautų rezoliucijai.
Europos šalių trejeto laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui sakoma, kad Irano kosminio palydovo paleidimas ir vasario mėnesį pademonstruotos dvi naujos balistinės raketos rodo rezoliucijai prieštaraujančios „suaktyvėjusios veiklos“ tendencijas.
JT Saugumo Tarybos 2231-oji rezoliucija – priimta netrukus po Irano branduolinės sutarties pasirašymo 2015 metais – ragina Iraną „nesiimti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus“.
Teheranas tvirtina, kad jo raketų programa yra gynybinio pobūdžio ir kad jis neturi ketinimų plėtoti savo branduolinius pajėgumus.
Trys šalys prašo A. Guterreso kitoje birželio mėnesio JT ataskaitoje „išsamiai ir nuodugniai informuoti apie Irano veiklą, susijusią su balistinėmis raketomis“.
Britanija, Prancūzija ir Vokietija kartu su JAV ir Rusija 2015 metais pasirašė Irano branduolines ambicijas ribojantį susitarimą. Beveik prieš mėnesį panašų prašymą Saugumo Tarybai pateikė ir Jungtinės Valstijos, sakydamos, kad atėjo laikas sugrąžinti tarptautines sankcijas Teheranui.
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu praėjusių metų gegužę Vašingtonas pasitraukė iš 2015 metais sudarytos istorinės daugiašalės sutarties ir sugrąžino sankcijas Iranui. Viena iš pasitraukimo priežasčių buvo neva Irano tęsiamas raketų technologijų plėtojimas.
Gruodį vykusiame Saugumo Tarybos susitikime JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino JT Saugumo Tarybą imtis griežtesnių baudžiamųjų priemonių prieš Teheraną, siekiant pažaboti jo grėsmingą balistinių raketų programą. Tačiau Rusija atkirto, jog nėra įrodymų, kad Irano raketos yra pajėgios nešti branduolinį užtaisą.
Pasak trijų Europos galybių, stebėjimų palydovą iškėlusios nešančiosios raketos „Safir“ paleidimui vasario 6 dieną buvo panaudotos technologijos, glaudžiai susijusios su didelio nuotolio ir tarpžemyninių balistinių raketų technologijomis.
Kovo 25 dieną datuotame laiške nurodoma, kad vasario 7 dieną Irano Islamo Respublika pademonstravo „žemė–žemė“ tipo raketą „Dezful“, neva galinčią nuskrieti tūkstantį kilometrų.
Vasario 4 dieną per viešą demonstraciją Teherane Iranas pristatė naują balistinės raketos „Khorramshahr“ variantą. Europos valstybių laiške sakoma, kad ši raketa „potencialiai yra vidutinio nuotolio balistinė raketa“.
Pagal istorinį 2015 metų susitarimą Iranas atsisakė didžiosios dalies savo branduolinės programos, bet toliau plėtoja balistinių raketų technologijas.