Jo teigimu, pergalės rinkimuose atveju susitikimas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu visiškai tikėtinas.
Kovo 31 d. V. Zelenskis pareiškė žurnalistams – jei įvyktų susitikimas su V. Putinu, jis pareikalautų iš jo kompensacijos už žalą, kurią padarė Krymo ir Donbaso okupacija, informuoja gordonua.com.
„Jei susitiksiu su ponu V. Putinu, pasakysiu jam: „Na pagaliau grąžinote mūsų teritorijas. Kiek esate pasirengę mokėti kompensacijos už tai, kad atėmėte mūsų teritorijas ir padėjote žmonėms, kurie dalyvavo eskaluojant situaciją dėl Krymo ir Donbaso, padėjote jiems visame jų baisiame, žiauriame, pasibjaurėtiname kelyje?“ – pareiškė V. Zelenskis.
Daugiau apie galimą susitikimą su Rusijos prezidentu V. Zelenskis nedetalizavo. Gali būti, kad jis norėjo pasakyti susitiksiantis su V. Putinu tik tuo atveju, jei Ukrainai bus grąžintos jai priklausančios teritorijos.
Centrinės rinkimų komisijos tinklalapyje skelbiama, kad V. Zelenskis turi surinkęs 30,2 proc. balsų, o antrą vietą užima dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka su 16,7 proc. balsų. Prognozuojama, kad jiedu susikaus antrame rinkimų ture balandžio 21 dieną.
Ekspremjerė Julija Tymošenko turi surinkusi 13,08 proc. balsų, rodo negalutiniai sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai.
V. Zelenskis neturi jokios politinės patirties, išskyrus prezidento personažą viename televizijos seriale, bet jis sulaukė nuo korupcijos ir ekonomikos sąstingio pavargusių rinkėjų pasitikėjimo.
Jeigu V. Zelenskis laimėtų balandžio 21 dieną vyksiantį antrą rinkimų turą, jis perimtų vienos iš skurdžiausių Europos šalių, kovojančių su Rusijos remiamais separatistais jos rytuose, valdymą.
41-ių komikas dar nėra detalizavęs, ką nuveiktų būdamas prezidento poste, o jo vienas rinkimų šūkių buvo: „Jokių pažadų. Jokių atsiprašymų“.
Nepaisant nerimo dėl šio kandidato neapibrėžtumo, jo šalininkai teigia, kad tik naujas veidas gali išvalyti Ukrainos politiką.
Vis dėlto aktorius yra kaltinamas esant ukrainiečių oligarcho Ihorio Kolomoiskio „marionete“, bet V. Zelenskis neigia turintis su juo kokių nors ryšių.
V. Zelenskis atsisakė tradicinių rinkimų kampanijos renginių, debatų, beveik nedalino interviu ir vietoje to dalyvavo pasirodymuose su savo komikų trupe.
Jį kaip politiką išpopuliarinęs serialas „Tautos tarnas“ (Sluga naroda) buvo transliuotas per patį kampanijos įkarštį. Praėjusią savaitę, nepaisant kritikos apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, taip pat pasirodė nauja serialo dalis.
Kruvinas konfliktas
Šokolado magnatas ir vienu turtingiausių Ukrainos žmonių buvęs P. Porošenka prezidentu tapo 2014 metais po revoliucijos, paskatinusios iš šalies pabėgti buvusį prorusišką šalies lyderį.
Po vadinamųjų Maidano įvykių Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
53-ių P. Porošenka teigė, kad po 2014-ųjų rinkimų užbaigs karą, pažabos korupciją ir toliau sieks Ukrainos integracijos Vakaruose.
Vis dėlto po penkerių metų 13 tūkst. gyvybių nusinešęs konfliktas tęsiasi, o nemažai žmonių mano, kad P. Porošenkai nepavyko įgyvendinti revoliucijos idėjų.
Rinkimų kampanijos metu politikai svaidėsi kaltinimais korupcija ir sukčiavimu.
Iš viso dėl prezidento posto varžėsi 39 kandidatai – rinkimų biuletenis buvo net 80 centimetrų ilgio.
Vidaus reikalų ministerija likus valandai iki rinkimų apylinkių užsidarymo pranešė gavusi daugiau nei 1,7 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus.
Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose buvo 62,52 proc., rodo galutiniai duomenys, pirmadienį paskelbti šalies Centrinės rinkimų komisijos interneto svetainėje.
Centrinė rinkimų komisija: Ukrainos prezidento rinkimai praėjo be sisteminių pažeidimų
Ukrainos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė pirmadienį pareiškė, kad eilinių prezidento rinkimų naktis, kai buvo skaičiuojami balsai, ir pats vakarykštis balsavimas praėjo be sisteminių pažeidimų.
„Ne tik balsavimo diena, bet ir naktis po balsavimo, kai rinkimų komisijos skaičiavo balsus, praėjo be sisteminių pažeidimų“, – per pirmadienio rytą surengtą spaudos konferenciją pareiškė CRK vadovė Tetiana Slipačiuk.
„Sistemos dirba, kibernetinis saugumas suveikė, kaip reikia“, – pabrėžė ji.
T. Slipačiuk teigimu, akivaizdu, kad prireiks antro prezidento rinkimų turo, tad CRK turi pradėti ruoštis po trijų savaičių vyksiančiam balsavimui.
„Manau, mums vertėtų pradėti ruoštis balsavimui. Manau, (balsų) skaičiavimas vyks taip pat gerai kaip ir balsavimas“, – savo ruožtu sakė CRK vadovės pavaduotojas Jevhenas Radčenka.
Kovo 31-ąją Ukrainoje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas. Du daugiausia balsų surinkę kandidatai pateks į antrąjį turą, kuris vyks balandžio 21 dieną.
Suskaičiavus kiek daugiau nei 75 proc. balsų pirmadienį paaiškėjo, kad Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja komikas Volodymyras Zelenskis, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys.
V. Zelenskis kol kas turi surinkęs 30,41 proc. balsų, o dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka – 16,12 proc. balsų.
Partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko surinko 13,2 proc. balsų, o prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ remiamas kandidatas Jurijus Boiko – 11,52 procento.
Toliau rikiuojasi judėjimo „Pilietinė pozicija“ lyderis Anatolijus Hrycenka, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ihoris Smeška, Radikaliosios partijos vadovas Olehas Liaška, deputatas Oleksandras Vilkulas iš „Opozicinio bloko“ ir partijos „Laisvė“ atstovas Ruslanas Košulinskis.
Negaliojančiais pripažinta 1,18 proc. rinkimų biuletenių.