Policijai praėjusį savaitgalį sunkiai sekėsi pažaboti gerai organizuotų demonstrantų smurtą, per kurį sostinėje buvo daužomi parduotuvių langai, padegta nemažai laikraščių kioskų ir vienas bankas.
Vietos valdžia šeštadienį uždraudė protestuoti tokiose garsiose Paryžiaus vietovėse kaip Eliziejaus Laukai, taip pat pietvakarinio Bordo miesto centre.
Sostinėje esančius prezidento rūmus ir parlamentą kordonu apsupo policininkai.
Reaguodamas į savaitgaliais rengiamus protestus prezidentas Emmanuelis Macronas inicijavo „Didžiąją nacionalinę diskusiją“ ir kelis mėnesius keliavo po šalį dalyvaudamas diskusijose su vietos valdžios atstovais, taip siekdamas numalšinti visuomenės pyktį.
Protestai prasidėjo lapkričio 17 dieną Prancūzijos kaimo vietovėse. Iš pradžių buvo protestuota prieš Paryžiaus planus didinti kuro mokesčius, tačiau demonstracijos greitai peraugo į didelio masto sukilimą prieš vyriausybę ir prezidentą.
Pastarosiomis savaitėmis protestuotojų gretos ženkliai sumažėjo, bet, panašu, kad į gatves vis dar išeinantys aktyvistai yra nusiteikę net labiau ryžtingai.
Šeštadienio vidurdienį buvo pranešta, kad prie Paryžiaus Rytų geležinkelio stoties susirinko maždaug 300 demonstrantų. Tuo metu Paryžiaus valdžia paskelbė, kad buvo surengti dvi protesto akcijos ir keturi mitingai. Be to, aktyvistai planuoja žygiuoti Eifelio bokšto link.
„Tikslas yra tas pats: socialinis teisingumas ir piliečių referendumas, ypač kai bus priimami ekonominiai sprendimai“, – sakė Jeanu-Edouard'u prisistatęs 43 metų demonstrantas.