Ir taip apkartusiems Turkijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis galėtų reikšmingai pakenkti galimos JAV sankcijos, jei Ankara neatsisakys susitarimo pirkti modernių raketinės gynybos sistemų S-400.
JAV pareigūnai ne kartą perspėjo, kad ši sutartis gali kelti grėsmę Turkijos dalyvavimui radarais sunkiai susekamų modernių naikintuvų F-35 programoje.
Tačiau jei Ankara išsižadėtų kontrakto, galėtų atstumti Rusiją tokiu metu, kai Maskva tapo pragmatiška Turkijos strategijos Sirijoje partnerė.
Iškiltų pavojus Rusijos ir Turkijos susitarimui stabdyti Sirijos režimo puolimą vienoje džihadistų kontroliuojamoje provincijoje.
Maskva taip pat tikriausiai imtųsi atsakomųjų ekonominių priemonių, galbūt neleisdama vykti į Turkiją milijonams rusų turistų, sako ekspertai.
Sankcijos ar netikėtos pasekmės iš abiejų pusių ateitų itin nepalankiu metu, kai Turkijos ekonomika po praėjusių metų valiutos krizės išgyvena pirmą nuo 2009-ųjų recesiją.
JAV sankcijos, padėjusios sukelti tą suirutę, pademonstravo, kokia pažeidžiama gali būti Turkijos ekonomika.
JAV gynybos departamento atstovas Charlie Summersas neseniai perspėjo, kad Ankaros laukia „sunkios pasekmės“, jei Turkija pirks sistemų S-400. Pasak analitikų, tai rimtas grasinimas.
„JAV vyriausybė ir Kongresas neskelbia tuščių grasinimų, perspėdami Turkiją netęsti rusiškų S-400 pirkimo“, – sakė Amanda Sloat iš Brookingso instituto.
„Vašingtone ir Europoje labai nerimaujama dėl NATO sąjungininkės (sprendimo) pirkti Rusijos gynybos įrangą“, – pridūrė ji.
Amerikiečiai baiminasi, kad su S-400 technologija bus galima rinkti duomenis apie NATO lėktuvus, o rusai galės gauti šią informaciją.
„Yra NATO klausimų virtinė dėl medžiagos, kuri nebus suderinama su NATO, pirkimo ir poveikio, kurį tai padarys Aljanso suderinamumui“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
„Negali būti nė kalbos“
R. T. Erdoganas sakė, kad sistemų S-400 reikia Turkijos sienoms apsaugoti. Pasak jo, jis rusišką įrangą pasirinko todėl, kad tuo metu nebuvo priimtino susitarimo dėl JAV raketų.
Pirmosios sistemos S-400 Turkijai turėtų būti pristatytos liepą.
„Mums apie atsitraukimą nuo šios sutarties negali būti nė kalbos“, – neseniai sakė R. T. Erdoganas.
Tai galėtų reikšti potencialias Vašingtono sankcijas Ankarai pagal JAV įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (CAATSA), sako ekspertai.
Pagal CAATSA bet koks subjektas, turintis verslo reikalų su Rusijos valstybiniais ir privačiais gynybos bei žvalgybos sektoriais, rizikuoja sulaukti sankcijų.
Turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pernai sakė, kad Turkija „absoliučiai reaguotų“ į bet kokias JAV sankcijas.
JAV pareigūnai ne kartą teigė, kad Turkijos dalyvavimas F-35 programoje turėtų būti apribotas, jei susitarimas su Rusija bus įgyvendinamas.
Turkija planuoja nupirkti 100 lėktuvų F-35, o kai kurie turkų pilotai jau pradėjo treniruotis su kolegomis Jungtinėse Valstijose.
JAV generolas Curtisas Scaparrotti šį mėnesį pakartojo, kad Vašingtonas turėtų blokuoti F-35 pristatymą, jei Ankara įgyvendins susitarimą su Rusija.
Turkija į F-35 programą investavo daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (0,89 mlrd. eurų) ir bet koks JAV sprendimas neleisti naikintuvams pasiekti Turkijos būtų kontrakto sąlygų pažeidimas, tačiau esama požymių, kad Vašingtonas būtų pasirengęs grąžinti pinigus Ankarai.
Laiko nedaug
Tikėdamasis pateikti alternatyvą sistemoms S-400 Vašingtonas pernai pritarė raketų „Patriot“ pardavimui Ankarai.
Turkija neturi oro gynybos sistemos, nors NATO sąjungininkės 2013 metais laikinai dislokavo raketų „Patriot“, kad padėtų apginti šalį nuo Sirijos lėktuvų atakų.
Laikinasis Pentagono vadovas Patrickas Shanahanas antradienį sakė, kad Turkija „absoliučiai pageidaujama“ F-35 programoje, bet pridūrė: „Mums reikia, kad Turkija pirktų „Patriot“.“
„Kaip įmanydami stengiamės suteikti jiems kuo realesnę, patikimesnę ir skubesnę alternatyvą“, – sakė JAV aukšto rango pareigūnas, kuris prašė neskelbti jo pavardės.
M. Cavusoglu kovo 1 dieną sakė, kad po „teigiamo“ atsako derybos dėl „Patriot“ prasidėjo.
Tačiau laiko yra nedaug. Oficialus pasiūlymas dėl „Patriot“ galioja iki kovo pabaigos, praneša žiniasklaida.
JAV ir Turkijos santykiai ir taip yra įtempti dėl JAV paramos Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, ir dėl Vašingtono atsisakymo išduoti musulmonų pamokslininką, kurį Turkija kaltina įsakius surengti 2016 metų bandymą įvykdyti perversmą.
Pernai vasarą ryšiai tarp NATO sąjungininkių dar labiau pablogėjo dėl Turkijoje sulaikyto amerikiečių pastoriaus įvedus abipuses sankcijas ir JAV padvigubinus plieno ir aliuminio tarifus Turkijai.
Tai smogė Turkijos lirai ir pastorius spalio mėnesį buvo paleistas.
Ginčas dėl raketų „tikriausiai nesukels ilgalaikio lūžio“, sakė A. Sloat, buvusi JAV valstybės departamento pareigūnė.
„Tai reikšmingai pablogintų ir taip sudėtingus santykius ir iškeltų tolesnių klausimų Vašingtone dėl to, ar Ankara yra patikima sąjungininkė“, – sakė ji.
Iš dalies susirūpinimą lemia užsimezgę R. T. Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai. Balandžio mėnesį Turkijos lyderis turi vykti į Rusiją.
Nors turkų ir amerikiečių pareigūnai privačiai kalbasi, diskusijų aukščiausiu lygiu tikriausiai nebus, kol nepraeis šį sekmadienį įvyksiantys Turkijos vietos valdžios rinkimai.
Dienraščio „Hurriyet“ skiltininkė Hande Firat sakė, kad M. Cavusoglu balandžio mėnesį lankydamasis JAV susitiks su valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo ir tikriausiai aptars ginčą dėl S-400.
„Kaip tai plėtosis, pamatysime po rinkimų, – antradienį rašė ji. – Tačiau diskusijos tarp JAV prezidento (Donaldo) Trumpo ir prezidento Erdogano bus svarbiausios.“