Papildyta 00.06 val.
Didžiosios Britanijos parlamentarai sutiko su ES pasiūlymu atidėti „Brexit“ datą
Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai sutiko su Europos Sąjungos sąlygomis dėl „Brexito“ datos atidėjimo. Trečiadienio vakarą 441 deputatas pritarė dokumentui, kuris leidžia padaryti reikiamų pakeitimų nacionaliniuose įstatymuose, tam prieštaravo 105 parlamentarai.
Nors vyko audringi debatai, o dalis įstatymų leidėjų protestavo, balsavimas buvo formalaus pobūdžio. Jis turėjo užtikrinti, kad nebus skirtingai interpretuojami Didžiosios Britanijos įstatymai ir tarptautinės normos, pagal kurias Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovo ir visų kitų ES šalių lyderių sutikimo pakako tam, kad „Brexit“ data būtų atidėta.
Bendruomenių Rūmai jau du kartus (sausio 15 d. ir kovo 12 d.) atmetė sutartį su ES, todėl kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą atidėti „Brexit“ remiantis dviem galimais scenarijais. „Brexit“ bus atidėtas iki gegužės 22 d., jeigu Didžiosios Britanijos parlamentas iki kovo pabaigos pritars sutarčiai su Briuseliu, arba iki balandžio 12 d., jeigu jai nebus pritarta.
Šansai, kad sutartis bus priimta, padidėjo, kai trečiadienį ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė esanti pasirengusi palikti savo postą, jeigu jos partijos nariai - konservatoriai euroskeptikai - parems premjerės sandorį su ES.
Pateikė alternatyvų sąrašą
Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow išrinko šias alternatyvas iš 16 pasiūlymų, kuriuos pateikė įstatymų leidėjai.
Praėjus trejiems metams po to, kai JK nusprendė trauktis iš Bendrijos, įstatymų leidėjai atsidūrė aklavietėje, negalėdami susitarti, kaip tęsti išstojimo iš bloko procedūrą ir ar reikia ją tęsti.
Dalis jų yra linkę pritarti dukart parlamento atmestai išstojimo sutarčiai, pernai suderintai su Briuseliu premjerės Theresos May, o kiti siūlo kitas alternatyvas, tarp kurių yra išstojimas iš ES be jokios sutarties arba siūlymas apskritai atsisakyti „Brexit“.
Kokios yra pagrindinės svarstomos alternatyvos?
Muitų sąjunga
Keletas pasiūlymų yra susiję su JK pasilikimu ES muitų sąjungoje – greičiausiai priėmus Th. May išstojimo planą ir numačius pereinamąjį laikotarpį jo įgyvendinimui iki 2020 metų pabaigos.
Įsipareigojimas laikytis visų ES muitų sąjungos taisyklių galėtų išspręsti ginčus, susijusius su sutarties nuostatomis dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos, siekiant užtikrinti, kad po „Brexit“ ji liks atvira.
Šiam siūlymui ir glaudžių ryšių su ES bendrąja rinka išsaugojimui pritaria opozicinė Leiboristų partija ir tarppartinės parlamentarų frakcijos.
Tačiau priešininkai tvirtina, kad pasilikimas muitų sąjungoje varžys Britanijos prekybos sutarčių su kitomis pasaulio šalimis galimybes. Be to, pasitraukimas iš muitų sąjungos yra numatytas ir Konservatorių partijos programoje. Radikaliausi balsai konservatorių partijoje teigia, kad išstojimas iš ES pasiliekant muitų sąjungoje panaikintų bet kokius išstojimo pliusus.
Pasilikusi muitų sąjungoje JK privalėtų laikytis bendros muitų politikos su ES. Tai smarkiai palengvintų santykius su bendrija po skyrybų ir nesukeltų didelių prekybos trikdžių, tačiau JK negalėtų pati nustatinėti importo muitų dydžių.
Norvegijos modelis
Energijos išteklių turtinga, bet ES nepriklausanti Norvegija – kaip Islandija bei Lichtenšteinas – priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA). Tokiu būdu šios šalys turi naudos iš narystės bendrojoje rinkoje, tačiau negali daryti įtakos sprendimams dėl jos taisyklių.
Jos taip pat yra įsipareigojusios užtikrinti laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimą tarp jų ir kitų ES narių. EEA šalys taip pat moka įmokas į ES biudžetą už prieigą prie bendros rinkos.
Tačiau šios šalys nepriklauso muitų sąjungai.
Dalis šiai alternatyvai pritariančių britų parlamentarų siūlo Londonui su ES sudaryti išsamią muitų sutartį pagal planą „Bendroji rinka 2.0“ (Common Market 2.0).
Šio plano pranašumas yra tas, kad jis leistų išsaugoti Britanijos didžiulio paslaugų sektoriaus – įskaitant Londono finansų centrą – stabilumą. Be to, neatsirastų kliūčių prekybai, įskaitant prekybą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Tačiau šio plano kritikai sako, kad pagal šį planą Britanija taptų ES taisyklių įkaite ir negalėtų tesėti „Brexit“ kampanijos metu duoto pažado pažaboti imigraciją.
Antras „Brexit“ referendumas
Dauguma narystę ES palaikančių parlamentarų mano, kad antrasis referendumas būtų lengviausiai įgyvendinamas „Brexit“ sustabdymo planas. Kitų nuomone, dar vienas plebiscitas galėtų padėti išjudinti įstrigusį procesą.
Tačiau iki šiol neaišku, kokį klausimą reikėtų pateikti rinkėjams. Proeuropietiška organizacija „People's Vote“ reikalauja, kad viena iš pasirinkimo galimybių turėtų būti „likti ES“.
Kai kurie parlamento leiboristai siūlo tik „patvirtinamąjį viešą balsavimą“ dėl bet kokio vyriausybės susitarimo su ES – įskaitant premjerės jau suderintą dabartinį planą.
Šis pasiūlymas galėtų sulaukti didesnės paramos nei kitas, svarstytas anksčiau šį mėnesį, kai dauguma parlamentarų nepritarė siūlymui atidėti „Brexit“ datą, kad būtų surengtas antras referendumas.
Atšaukti „Brexit“
Dramatiškiausia alternatyva būtų visai atšaukti „Brexit“ procesą, pradėtą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį prieš dvejus metus, turėjusį pasibaigti kovo 29-ąją – anksčiau numatytą JK išstojimo iš ES dieną.
Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow gali suteikti parlamentarams galimybę balsuoti dėl šios alternatyvos, nes ji minima dviejuose pasiūlymuose kaip galimybė išvengti išstojimo be jokios sutarties.
Be sutarties
Jei JK nesugebės rasti išeities iš aklavietės dėl „Brexit“, šaliai teks balandžio 12 dieną palikti ES ir taikstytis su „trečiosios šalies“ statusu prekybos santykiuose su Bendrija pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) taisykles.
Tai turėtų poveikį tarifams ir sukeltų trikdžių pasienyje, galinčių sutrikdyti tiekimo grandines tarp ES ir JK.
Dauguma parlamento narių jau atmetė šią alternatyvą, todėl abejojama, kad Bendruomenių Rūmų pirmininkas galėtų sugrįžti prie panašaus pasiūlymo trečiadienį.
May ragina palaikyti jos susitarimą
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį savo šalies parlamentarams sakė, kad ji galėtų įvykdyti „Brexit“, jei jie šią savaitę pritartų jos su ES suderėtai sutarčiai dėl išstojimo sąlygų, skelbia „Reuters“.
Nors šalies vyriausybė teigė, kad sutartis bus pateikiama trečiajam balsavimui tik tada, kai bus manoma, kad balsavimas bus sėkmingas. Toks Th. May pareiškimas leidžia manyti, kad trečiasis balsavimas gali būti surengtas ateinantį ketvirtadienį arba penktadienį. Sutartis anksčiau du kartus atmesta didžiule persvara.
ES praėjusią savaitę sutiko atidėti „Brexit“ iki gegužės 22 dienos, jei britų parlamentas šią savaitę patvirtins sutartį. Priešingu atveju, išstojimas būtų atidėtas iki balandžio 12 dienos.
Vėliau trečiadienį Didžiosios Britanijos parlamentas balsuos dėl „Brexit“ sutarties alternatyvų, pavyzdžiui, išstojimo be sutarties, antrojo referendumo ar net „Brexit“ atšaukimo. Nors balsavimai yra teisiškai neįpareigojantys, jie parodys, už ką yra parlamento dauguma.
Gali paskelbti savo atsistatydinimo datą
Vyriausybės vadovė trečiadienį rengia susitikimą su savo Torių partijos deputatais, kuriame, partijos duomenimis, gali paskelbti savo pasitraukimo datą. Iš „Brexito“ šalininkų sulaukta signalų, kad jie gali pakeisti savo poziciją dėl iki šiol atmestos išstojimo sutarties, jei jau kitas vyriausybės vadovas derėsis dėl prekybos sutarties su ES.
Didžiosios Britanijos parlamentas pirmadienį perėmė iš vyriausybės „Brexit“ proceso kontrolę ir trečiadienį rengs balsavimus dėl išstojimo sutarties alternatyvų.
Vienos laikraščio „The Sun“ žurnalisto duomenimis, torių grandai tikisi, kad Th. May trečiadienį 19.00 val. Lietuvos laiku susitikime su parlamentarais paskelbs savo atsistatydinimo datą. Anot vieno parlamentaro, tai „neabejotinai yra viena galimybių“.
Vienas torių „Brexit“ griežto kurso šalininkų Jacobas Reesas Moggas sušvelnino neigiamą savo poziciją dėl išstojimo sutarties. Jis atkreipė dėmesį į parlamento sprendimą balsuoti dėl „Brexito“ alternatyvų ir tviteryje padarė išvadą: „Tai rodo, kad reikia rinktis tarp Th. May „Brexit“ sutarties arba „Brexit“ atsisakymo. Palikti ES kad ir su trūkumais esą vis dėlto geriau nei iš viso neišstoti.