„Buvau labai sutrikusi. Daugiausia dėl mano artimųjų reakcijos, nes jie, švelniai tariant, nebuvo labai patenkinti. Jie manė, kad nėštumas reiškė mano gyvenimo ir karjeros pabaigą“, – neseniai Laisvosios Europos radijo baltarusių tarnybai duotame interviu sakė moteris.
Visgi galiausiai ji pagimdė kūdikį ir dėl savo asmeninės patirties įsitikino, kad didelė Baltarusijos visuomenės dalis mano, kad abortas yra kontracepcijos priemonė. „Moteris labiau bijo odontologo nei aborto“, – pasakojo I. Kazlovskaja, gyvenanti šalyje, kuri pagal atliekamų abortų skaičių yra tarp pirmaujančių šalių pasaulyje.
Kaip ir kitos Europos šalys, maždaug 9,5 mln. gyventojų turinti Baltarusija susiduria su mažėjančiu gimstamumu. Siekdama didinti gyventojų skaičių, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valdžia siūlo įvairių lengvatų ir skatinimo priemonių, kad žmonės turėtų didesnes šeimas.
2014 metais Baltarusijoje net buvo priimtas įstatymas, suteikiantis gydytojams teisę atsisakyti atlikti abortą. Ir vienoje Baltarusijos ligoninėje ginekologai, tarp kurių buvo ir akušerė I. Kazlovskaja, nusprendė taip ir daryti.
Staiga Lahoisko centrinė regioninė ligoninėje mieste, esančiame už 40 km į šiaurę nuo Minsko ir turinčiame apie 12 tūkst. gyventojų, atsidūrė dėmesio centre. Žurnalistai ir valdžios atstovai ėmė čia lankytis ir ja labai domėtis.
Pati I. Kazlovskaja pažymėjo, kad nėra radikali abortų priešininkė.
Jos nuomone, moterims Baltarusijoje paprasčiausiai reikia daugiau informacijos. Jos teigimu, kai pastojo pirmą kartą, jai taip pat jos trūko. Pasak gydytojos, didžioji dalis Baltarusijos visuomenės į nėštumą žiūri neigiamai.
„Nėštumas vis dar laikomas problema, skausmu ir našta. Iš esmės nėra teigiamo motinystės ar tėvystės įvaizdžio. Tai egzistuoja tik literatūroje“, – sakė I. Kazlovskaja.
Ji pamena, kaip spaudimas, daugiausia jos pačios šeimos, vos neprivertė pasidaryti abortą, laimei, ją palaikė kitokios kambario draugių ir kitų draugų universitete reakcijos.
„Bendrabutyje draugės man davė ledų ir braškių. Jos visos man sakė: „Tau negalima, bet privalai jų suvalgyti“, – pasakojo moteris, pridūrusi, kad jai parodytas gerumas paskatino išsaugoti kūdikį.
„Mano vaiką išgelbėjo ledai su braškėmis“, – pusiau juokais sakė Irina, kurią ši patirtis ir paskatino pasirinkti akušerės profesiją.
„Kaip pacientė, mačiau viską iš kitos pusės. Maniau, kad galėsiu pakeisti sistemą į gerąją pusę“, – sakė ji.
Dar būdama studentė, ji iš arti pamatė įsišaknijusias sistemos problemas. Dar studijuojant, jos teigimu, viena pirmųjų procedūrų, kurią ji mokėsi atlikti, buvo... abortas.
„Mes buvome mokomi, kad ginekologas nėra gydytojas, kuris suteikia gyvybės dovaną, bet asmuo, kuris padeda moteriai nepageidaujamo nėštumo atveju. Aš nemanau, kad atlikdama abortą padedu moteriai“, – sakė gydytoja.
Tuoj po to, kai 2014 metais ji įsidarbino ginekologe Lahoisko centrinėje regioninėje ligoninėje, Baltarusijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį gydytojams pasirinkti, ar sutikti atlikti abortą, nes imta nerimauti, kad tokia praktika buvo per daug plačiai paplitusi.
Gyventojų skaičius Baltarusijoje pasiekė piką 1993 metais ir siekė 10,2 mln. Vėliau jis ėmė mažėti ir šiuo metu siekia 9,5 mln. Tai daugiausia yra siejama su prastėjančia šalies ekonomine padėtimi.
Tarptautiniame medicinos žurnale „The Lancet“ 2012 metais paskelbto tyrimo išvados parodė, kad Baltarusijoje, kaip ir dar keliose kitose Rytų Europos šalyse, atliekamų abortų skaičius yra didžiausias pasaulyje: čia tūkstančiui moterų tenka 43 nutraukti nėštumai.
Abortų skaičius nuo šio amžiaus pradžios gerokai sumažėjo.
Baltarusijos nacionalinio statistikos komiteto duomenys rodo, kad 2016 metais šimtui gimdymų teko 24,7 aborto. Palyginimui, 2000 metais ši dalis sudarė 128,7. Apskritai abortų rodikliai Sovietų Sąjungoje ir satelitinėse valstybėse abortų skaičius buvo dideli, nes tai, kad ir kaip absurdiškai beskambėtų, buvo plačiai paplitusi kontracepcijos priemonė.
Kai tik Baltarusijoje įsigaliojo naujasis įstatymas, I. Kazlovskaja pasirašė pareiškimą dėl savo ketinimo nebeatlikti abortų. Jos pavyzdžiu pasekė visas ginekologijos skyrius: tokius pareiškimus pasirašė dar penki gydytojai. Nuo 2015 metų vasario čia nebeatliekami abortai, išskyrus atvejus, kai gresia pavojus moters gyvybei arba išžaginimo atveju.
Jeigu Lahoiske gyvenanti moteris nori nutraukti nėštumą, pirmiausia ji privalo pasikonsultuoti su psichologu. Tokia praktika taikoma visoje Baltarusijoje, jeigu nori pasidaryti abortą. Jeigu moteris vis tiek yra pasiryžusi nutraukti nėštumą, Lahoisko ligoninė suteiks jai priežiūrą iki procedūros, kuriai moteris bus nuvežta į Minsko ligoninę.
Ši ligoninė iki tol baltarusiams buvo nežinoma. Nei visuomenei, nei vyriausybei. Tačiau 2017 metų spalį Baltarusijos žurnalistai apie ją sužinojo ir čia apsilankė. Staiga medicinos įstaiga ir jos gydytojai tapo kalbų objektu visoje šalyje, ypač socialiniuose tinkluose.
Kritikai sako, kad gydytojai neturėtų atsisakyti suteikti paslaugą, kurią teikti buvo mokomi. „Esu prieš tai, kad apmokyti akušeriai atsisakytų dirbti savo darbą. Manau, kad, jeigu jau imiesi šio darbo, abortai yra dalis tavo pareigų“, – sakė Lahoisko ligoninėje praktiką atliekanti iš Gardino atvykusi Natalija, nepanorusi nurodyti savo pavardės.
Kai kurie kritikai, anot I. Kazlovskajos, itin tulžingi.
„Jie grasina nužudyti mūsų vaikus, ir tai ne vieninteliai grasinimai. Laimei, tai tik žodžiai. Kai kurie rašo, kad mes, esą, atsisakome atlikti abortą, o vėliau neva toms pačioms moterims juos atliekame privačiose klinikose“, – sakė gydytoja.
Jos ligoninė neberenka duomenų apie čia atliktus abortus. Gydytojai gali tik apytikriai pasakyti, kad jų yra mažiau, nei buvo anksčiau. Tačiau I. Kazlovskaja prisimena, kad anksčiau čia būdavo atliekama daug abortų, kiekvienas buvo fiksuojamas geltonos spalvos formoje, o jos laikomos aplanke, saugomame giliau dokumentų spintoje.
Irinos vyras Vasilijus Kazlovskis, taip pat dirbantis gydytoju Lahoisko ligoninėje, sako pamenantis laikus, kai per savaitę ligoninėje buvo atliekama „nuo trijų iki penkių abortų“.
Pasak I. Kazlovskajos, pernai į ligoninę kreipėsi dešimt moterų, kurios norėjo pasidaryti abortą, tačiau galiausiai apsigalvojo. „Vis daugiau žmonių kreipiasi šeimos planavimo klausimais. Tad kažkas visgi keičiasi, ir į gerąją pusę“, – sakė ji.
Gydytojos teigimu, viskas priklauso nuo švietimo. Ir ne tik moterų, bet ir jų partnerių, kurie turi būti informuojami apie turimus pasirinkimus.
„Mano nuomonė apie abortus ir nėštumo nutraukimą yra ta, kad turime kovoti ne prieš abortus, bet už moteris. Turime suprasti priežastis, kodėl moteris iš pat pradžių nori aborto“, – sakė ji.