Trečią kartą per dvi savaites tolimojo nuotolio raketa buvo paleista iš Gazos Ruožo į Izraelį, pirmadienį ryte pataikiusi į gyvenamąjį namą ir sužeidusi septynis civilius gyventojus.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sutrumpino savo vizitą Vašingtone. Izraelis mobilizavo savo kariuomenę. O „Hamas“, Gazos Ruožo teritoriją kontroliuojančio islamistų judėjimo, lyderiai, turimomis žiniomis, slapstosi.
Likus vos dviem savaitėms iki naujausių Izraelio rinkimų, ženklai, bylojantys apie galimą ginkluotą konfliktą, įgauna grėsmingą pavidalą.
Beveik visos konflikte dalyvaujančios šalys turi pagrindo pritarti ribotai eskalacijai. Jos taip pat turi pagrindo neleisti, kad priešiški veiksmai nužengtų per toli. Bet sustabdyti kovas gali būti sunku.
Naujausia krizė prasidėjo kovo 16 dieną, kai „Hamas“ paleido dvi raketas į Tel Avivo teritoriją. Niekas tuomet nenukentėjo. Anot „Hamas“, tai buvusi klaida. Izraelis ir Egiptas išpuolį aiškino „nekompetentingumu“. Per ribotą Izraelio reakciją į incidentą buvo sužeisti du palestiniečiai.
„Hamas“ vengė atsakomųjų priemonių ir atšaukė planuotus protestus pasienyje. Visos konflikto šalys nusprendė verčiau išvengi dar vieno konflikto.
Bet dabar tokia skubi deeskalacija vargu ar įmanoma, ypač iš Benjamino Netanyahu, kuris negali sau leisti atrodyti silpnas.
Kita vertus, nesunku suprasti, kodėl kažkas Gazoje nusprendė pakurstyti karinius neramumus.
„Hamas“ išgyvena politinę krizę. Vyksta įpykusių Gazos demonstrantų demonstracijos, kurie su šūkiais „Mes norime gyventi“ protestuoja prieš „Hamas“ vadovus, žiaurumą bei autoritarizmą.
„Hamas“ sureagavo su dar didesnėmis represijomis. Protestai yra naujausia stiprėjančios humanitarinės bei valdymo krizės, su kuria susiduria „Hamas“, išraiška; jis nesurado būdų, kaip užtikrinti tarptautinę humanitarinę pagalbą ir pertvarkas gyventojų perpildytai, nuskurdusiai ir izoliuotai teritorijai, kurią valdo.
Galbūt ne visi „Hamas“ lyderiai nori naujo karo. Grupė tvirtina, jog raketų atakos įvykusios per klaidą, neįtikimai kaltindama „blogą orą“ dėl naujausios iš jų.
Kovo 16 dieną B. Netanyahu turėjo pakankamai pagrindo vengti dar vieno didelio konflikto su „Hamas“ artėjant Izraelio rinkimams. Šį kartą jis neturi didelio pasirinkimo. Kalbėdamas apie ginkluotos konfrontacijos galimybę, Egiptas perspėjo „Hamas“ dėl galimų padarinių, jei šis tęs atakas prieš Izraelį.
Be to, ribotas, bet tvirtas karinis atsakas galėtų padėti B. Netanyahu pasipriešinti rimtai rinkiminei grėsmei, kurią kelia vadinamoji Baltoji–Mėlynoji koalicija, vadovaujama trijų garsių generolų. O kitiems svarbesniems Izraelio priešininkams – Libane įsikūrusioms „Hezbollah“ sukarintoms pajėgoms ir jų Irano užtarėjams, – regis, „rankos“ niežti pradėti karinius veiksmus. Iraną alina vis griežtėjančios Jungtinių Valstijų sankcijos ir kitoks spaudimas, ir jis tik ieško progos pademonstruoti savo galią regione.
D. Trumpo pareiškimas dėl Golano Aukštumų atvėrė naujų galimybių Arabų bei islamo jėgoms, siekiančioms įrodyti lyderystės įgaliojimus kovoje prieš Izraelį.
D. Trumpo palaiminimas Izraelio Golano Aukštumų bei Jeruzalės aneksijai gali tapti ypač naudingas Iranui bei jo šiitų atstovams. Pelnę daugelio arabų nepasitikėjimą, dabar jie gali dėtis arabų bei musulmonų interesų gynėjais, kovojančiais prieš Izraelio plėtrą ir Jungtinių Valstijų imperializmą.
Tačiau visos pusės turi pagrindo neprarasti budrumo. „Hamas“ žino, kad jis gali pralaimėti bet kokį ilgalaikį karinį konfliktą su Izraeliu. Netgi politinė nauda, kurio jis siekia, priklauso nuo to, ar pavyks išvengti didesnės žalos Gazai, nes tai gali išprovokuoti tolesnį visuomenės įtūžį.
B. Netanyahu galėtų tikėtis politinės naudos iš trumpo apsikeitimo atsakomosiomis priemonėms, bet tik ne tuo atveju, jeigu Izraelis įsitrauktų į ilgą karą Gazoje, prarastų karių ar patirtų žalingų atakų prieš savo gyvenamuosius centrus, ar susilauktų aršios tarptautinės kritikos.
O „Hezbollah“ ir Iranas nenori, kad Izraelis pradėtų visuotinę oro ataką prieš „Hezbollah“ naujus pajėgumus Sirijoje ir netgi Libane. Trumpas Artimųjų Rytų konfliktas šiuo metu atrodo tikėtinas, nes visos šalys mato potencialią naudą. Bet vos tik kova prasidės, atsitraukti bus nelengva – lengviau pasakyti nei padaryti.
