Vladimiras Putinas M. Babičių Rusijos ambasadoriumi Baltarusijoje paskyrė 2018 metų rugpjūtį. Prieš dvejus metus jo nepavyko skirti ambasadoriumi Ukrainoje.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos informacijos valdymo ir skaitmeninės diplomatijos skyriaus vadovas A. Glazas pakomentavo Baltarusijos ir Rusijos santykių raidos vertinimą, kurį Rusijos ambasadorius M. Babičius išreiškė interviu agentūrai „RIA Novosti“.
„Atvirai kalbant, ne visuomet pakanka laiko perskaityti visus M. Babičiaus interviu: visi jie panašūs, globėjiška vertinimo linija smarkai nekinta“, – į klausimą, ar galima sutikti su išreikštu vertinimu, atsakė A. Glazas. „Neskaitęs galiu tiksliai pasakyti, kad mūsų šalių ir tautų santykiai yra žymiai gilesni ir visapusiškesni nei dirbtinis tendencingai pateiktų skaičių rinkinys, kurio pastoviai griebiasi Rusijos diplomatas. Tačiau jis turi tokią teisę – nusistatyti sau tokią kartelę, kad tebūtų apskaitininkas ar daug žadantis buhalteris“, – pareiškė A. Glazas.
Oficialusis Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat patarė M. Babičiui daugiau laiko skirti įsigilinimui į šalies, kurioje dirba, ypatumus, susipažinti su jos istorija ir parodyti šiek tiek pagarbos.
„Kartais toks darbo stilius duoda gerokai didesnį rezultatą nei bandymas prisiimti rimtai Rusijos diplomatijos mokyklai visiškai nebūdingą „viešosios diplomatijos“ pasekėjo vaidmenį. Mano akimis, per trumpą darbo Baltarusijoje laikotarpį jis paprasčiausiai neatrado skirtumo tarp federacijos subjekto ir nepriklausomos valstybės“, – pridūrė A. Glazas, patikslinęs, kad artimiausiu metu partneriams Rusijoje bus pateikti detalūs atsakymai į ambasadoriaus kalbas apie Baltarusijos ir Rusijos santykius.
Didžiajame savo interviu M. Babičius pareiškė, jog Baltarusijai ir Rusijai reikia liautis apsikeitinėti tarpusavio kaltinimais, kurie dažniausiai būna tiesiog juokingi, ir parengti sprendimą dėl tolesnės integracijos.
„Nevertinsiu ir nekomentuosiu, kad į labai atsakingo darbo, kuris dabar vyksta taikant tolesnės kuriamos sąjungos formatą, eigą neįneščiau papildomos įtampos“, – neseniai Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos kritiką, išsakytą Rusijos valdžios, kuri „remia oligarchų grupuotes“, adresu, pakomentavo ambasadorius. „Galiu tik pasakyti, kad Rusijos ir jos valdžios nereikia mokyti, kaip derėtų gyventi, tuo labiau, jog norinčių tą daryti pasaulyje ir taip užtenka“, – sakė M. Babičius.
Be to, diplomatas pakomentavo A. Lukašenkos pareiškimą dėl nepalankių rusiškų paskolų palūkanų Baltarusijai: neva „priešams“ savo pinigus siūlo su 0,75 procento palūkanomis, o Baltarusijai paskui užkrauna devynis procentus.
„Prezidentui Lukašenkai paprasčiausiai sąmoningai pateikė tokio pobūdžio argumentus“, – kaltinimus atrėmė M. Babičius. „Jeigu kažkam iš daugiau nei 7,5 milijardo dolerių (maždaug 6,6 milijardo eurų) lengvatinių valstybinių „Sberbank“ paskolų „Belaruskalij“ išdavė įprastinę komercinę paskolą su devyniais procentais metinių palūkanų, buvo būtina žmonėms paaiškinti: ši paskola – komercinė ir buvo gauta 2015 metais, kai tarptautinis Baltarusijos kredito reitingas buvo minimalus ir, atsižvelgiant į esamus bankų standartus, Baltarusija niekur pasaulyje negalėjo gauti palankesnių palūkanų“, – aiškino M. Babičius.
Jo manymu, kažkam Baltarusijoje labai nesinori pripažinti akivaizdžių faktų, kurie kartą ir visiems laikams užčiauptų visus ginčus.
„Iš penkių milijardų dolerių (maždaug 4,4 milijardo eurų) vertės Baltarusijos žemės ūkio eksporto, kuriuo taip didžiuojasi mūsų draugai, keturi milijardai dolerių (apie 3,5 milijardo eurų) nukeliauja į Rusiją – vadinasi, 80 procentų. Analizuojant 2018 metų eksportą, matyti, kad į Rusiją išvežti 85 procentai baltarusiško pieno, 72 procentai sviesto, 84 procentai sūrio ir varškės. Į Kiniją iš Baltarusijos žemės ūkio produkcijos išvežama tik už 74 milijonus dolerių (apie 65,1 milijono eurų), į ES – už 216 milijonų dolerių (maždaug 190 milijonų eurų). Nežinau, ar gali būti įtikinamesnių argumentų, kaip Rusijoje žiūrima į paprastus Baltarusijos darbininkus, kurie savo darbu sukuria kokybišką ir naudingą produkciją?“ – kalbėjo ambasadorius.
Palietus rusiškų dujų kainos Baltarusijai temą, M. Babičius pažymėjo, kad jos sumažinimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su sprendimais, kuriuos būtina priimti kuriant bendrą dujų rinką ir toliau formuojant sąjungą.
Be to, M. Babičius kalbas apie grėsmę Baltarusijos suverenitetui pavadino rinkimų technologija, kurią būtų galima apibūdinti kaip „elektorato mobilizaciją kuriant priešo vaizdinį“.
Jo nuomone, vargu, ar protinga tokią technologiją mėginti įgyvendinti santykių su artimiausiu sąjungininku sąskaita. M. Babičius pabrėžė, kad Rusija tokio požiūrio nenusipelnė.
Po Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos išsakytos kritikos M. Babičius nepuolė keisti tono ir pareiškė, jog Rusijos pusė į spaudos tarnybos komentarus žvelgia ramiai.
„Mes, skirtingai nei komentatoriai, spėjame skaityti, susipažinti, gauti ir analizuoti visą informacinėje erdvėje pasirodančią informaciją“, – sakė M. Babičius, ironizuodamas, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos komentaras, panašu, ir yra diplomatinės mokyklos viršūnė.
„Forma mūsų nestebina – svarbiausia suprasti už formos besislepiantį turinį. Esu tikras, kad visas šis šurmulys praeis. Svarbiausia, kad ir Rusija, ir Baltarusija galėtų objektyviai įvertinti argumentus ir priimti abiem pusėms priimtiną ir valstybėms naudingą sprendimą. O visa kita – tiesiog paistalai. Ir mes labai ramiai į juos reaguojame“, – kalbėjo Rusijos ambasadorius.
Apie susidariusią situaciją pasisakė ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigojus Karasinas. Jis pareiškė, kad Rusija tikisi pagarbesnio Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos elgesio su savo ambasadoriumi.
Kovo 18-ąją M. Babičius surengė spaudos konferenciją, skirtą „penktosioms Krymo įtraukimo į Rusijos Federacijos sudėtį metinėms“.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir kitos tarptautinės organizacijos nepripažino Krymo referendumo teisėtumo, o Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos šalys Rusijai ėmė taikyti ekonomines sankcijas.
Baltarusija taip pat nepripažino, kad Krymas priklauso Rusijai, ji yra viena iš Budapešto memorandumą pasirašiusių šalių. Šis memorandumas užtikrina ir Ukrainos teritorinį vientisumą.
Kovo 1-ąją „Didžiojo pokalbio su prezidentu“ metu A. Lukašenka pareiškė, kad Krymas oficialiai jo akivaizdoje buvo pripažintas Ukrainos teritorija, o jis tą dokumentą pasirašė.
„Sakykite, kas pasikeis po to, jei aš dabar, tiesioginiame eteryje, paskelbsiu, kad Krymas yra mūsų arba Krymas priklauso Rusijai? Niekas. Vakare tai bus naujiena, kurią ryte visi užmirš, niekas nė žodžio nepasakys. Taip, galbūt kažkas atkreips dėmesį Vakaruose. O mūsų žmonės pagalvos: ei, Lukašenka, tiek laiko prabėgo, ko tu į tai kišiesi? Ukrainoje mane išvadins šunpalaikiu ir nusispjaus mano pusėn. Tad ką galiausiai mes gausime? Supraskite, reikia žvelgti toliau ir giliau“, – pridūrė Baltarusijos lyderis.
Ukrainos ambasada neįžvelgė problemų dėl Minske rengtos Rusijos diplomatų spaudos konferencijos, skirtos penktosioms „Krymo prisijungimo“ metinėms, prieš konferenciją agentūrai „BelaPAN“ pranešė Ukrainos ambasadorius Igoris Kizimas.
„M. Babičius – toks pat ambasadorius kaip ir aš. Jei jis nori savo teritorijoje organizuoti renginį, tegu organizuoja. Mes taip pat organizavome renginį, skirtą penktosioms Rusijos agresijos prieš Ukrainą metinėms. Nematau problemos, kad jis čia rengs tokio pobūdžio konferenciją. O štai pats agresijos faktas ir Krymo atplėšimas, kurio niekas nepripažino, tegu jau gula ant jo sąžinės“, – sakė I. Kizimas.
Baltarusijos opozicijos aktyvistai šiuo klausimu yra solidarūs: jų manymu, Rusijos ambasadorius dėl savo nediplomatiškų pasisakymų nedelsiant turėtų būti išsiųstas iš Baltarusijos.
Vienas iš partijos „Krikščioniška Baltarusijos demokratija“ pirmininkų Vitalijus Rimaševskis paskelbė, kad šiuo atveju jis visiškai sutinka su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos išsakytu M. Babičiaus veiksmų ir kalbų vertinimu. Jo manymu, diplomatinės misijos vadovas elgiasi kaip „caro pavaduotojas okupuotoje teritorijoje“, o tai niekaip neprisideda prie normalių dviejų valstybių tarpusavio santykių.
„Maskvos chamams Baltarusijos žemėje ne vieta!“ – apibendrino politikas.