Nors bendru vertinimu smurto pasaulyje nuo 1950 metų mažiau, ginkluotų konfliktų ir karų pastaraisiais metais ženkliai padaugėjo. Teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ (ISIS) atsiradimas, kariniai veiksmai Ukrainoje ir rohinjų tautybės žmonių persekiojimas Mianmare. – tai tik keletas pavyzdžių.
Aukų skaičiaus augimas – dar ženklesnis, rodo „Uppsala Conflict Data Program“ duomenys. 2011-2017 metų laikotarpiu vidutinis metinis konfliktų aukų skaičius pasiekė beveik 97 tūkst., – tris kartus daugiau nei ankstesniu septynerių metų laikotarpiu. Tai iš dalies paaiškina 7,8 proc. tarptautinių ginklų pardavimo prieaugį 2014-2018 metų laikotarpiu, palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, kaip parodė naujausi Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (angl. Stockholm International Peace Research Institute, SIPRI), pasaulinės ginklų prekybos institucijos, duomenys.
Artimieji Rytai perka ginklus nerimą keliančiais tempais; ginkluotės srautai į regioną per pastaruosius penkerius metus šoktelėjo 87 procentais.
Rusija aktyviai dalyvavo kruviniausiuose konfliktuose, bet neatrodo, kad jai pavyko dėl to padidinti pardavimus. Ji vienintelė iš penkių didžiausių pasaulyje eksportuotojų, drauge sudarančių 75 proc. verslo, kurios rinkos dalis ženkliai nukentėjo. Vis dėlto ji išlieka antra didžiausia ginklų eksportuoja.
SIPRI turi savo atskirą, gana sudėtingą, pervedimų skaičiavimo sistemą, paremtą ne rinkos kaina, o prekiaujamos įrangos karine verte. Tačiau ir vertinant JAV doleriais Rusija nusileidžia Jungtinėms Valstijoms.
Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas, kuruojantis šalies gynybos pramonę, šių metų vasarį pareiškė, kad Rusija „nuolat pasiekia“ 15 mlrd. dolerių metinį ginklų eksporto rodiklį ir viliasi išlaikyti tokį lygį. Iš viso to galima spręsti, kad pareigūnai mano, jog pardavimai pasiekė „lubas“.
Priešingai, 2018 metais Jungtinės Valstijos sudarė ginkluotės sandorių už 55,6 mlrd. dolerių, arba 33 proc. daugiau nei 2017 metais, tam daugiausia įtakos turėjo D. Trumpo administracijos ginklų eksporto liberalizavimas. Remiantis SIPRI skaičiais, JAV eksporto apimtys buvo 75 proc. didesnės nei Rusijos nuo 2014 iki 2018 metų, – ir toks atotrūkis daug didesnis nei per ankstesnį penkerių metų laikotarpį.
Jungtinėms Valstijoms Artimųjų Rytų valstybės yra ypač svarbios, – ypač Saudo Arabija, didžiausia pasaulyje ginklų importuotoja, ir jos didžiausias „dirgiklis“ – Kataras. Maždaug 52 proc. JAV ginklų per pastaruosius penkerius metus buvo parduota Artimiesiems Rytams. Vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, santykiai su Saudo Arabija šalies gynybos pramonei tapo dar pelningesni.
Palyginimui, Rusijos rinkos kontekste Artimieji Rytai sudaro tik 16 proc. ginklų eksporto per tą patį laikotarpį, didžioji dalis parduodama Egiptui bei Irakui. Rusijos pagrindinės prekybos partnerės buvo Indija, Kinija ir Alžyras, – bet pardavimai Indijai smarkiai smuko, nes šios šalies vyriausybė nusprendė diversifikuoti tiekėjus ir daugiau ginklų pirkti iš Jungtinių Valstijų, Pietų Korėjos ir – skaudžiausias smūgis Kremliui, – Ukrainos.
Indijoje Rusija pralaimi svarbius lėktuvų konkursus Jungtinėms Valstijoms. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgus į jos dar vienos svarbios klientės, Venesuelos, ekonominę griūtį ir į galimas režimo pertvarkas Alžyre, mažai tikėtina, kad ginklų prekyba Rusijoje atsigaus.
Ginklų pardavimai turbūt geriausiai atspindi svarbios karinės galios tarptautinę įtaką. Rinka – tai ne tik kainos ir kokybės konkurencija; čia svarbūs ilgalaikiai ir operatyvūs aljansai. Didėjantis atotrūkis tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos eksporto rodo, kad V. Putino veržimasis į tokias sritis kaip Artimieji Rytai vargiai padeda sustiprinti Rusijos įtaką regione.
Nors V. Putino šilti santykiai su Egipto prezidentu Abdeliu-Fattah el-Sisi ir jo aljansas su Iranu, kuris turi didelę įtaką Irakui, iš dalies atsiperka, tai nepadeda kompensuoti kitur prarastų pozicijų.
Jungtinių Valstijų sąjungininkės, tarp jų – Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, taip pat sparčiai didina savo rinkos dalį. Nepaisant visų etinių prieštaravimų, susijusių su ginklų pardavimu tokioms šalims kaip Saudo Arabija, rinkos Europos Sąjungos šalims reikalingos dėl jų gynybos pramonės, kurioje dirba apie 500 000 žmonių.
Buvimas po JAV „skėčiu“ atveria duris ten, kur Rusija bei Kinija nėra itin pageidaujamos partnerės, – tai yra daugelyje pasaulio valstybių.
Jungtinėse Valstijose daug aimanuojama dėl amerikiečių vadovaujamos pasaulinės tvarkos griūties.
Bet jeigu ginklų prekybą vertintumėte kaip įtakos svertą, tuomet atrodytų, jog JAV pasaulinis dominavimas atsigauna. Labiau konfliktiškame, labiau konkurencingame pasaulyje Amerikai sekasi gana neblogai, tuo tarpu jos ilgalaikiai geopolitiniai varžovai klupinėja.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.
