Pasiūlymui pritarta 412 balsų prieš 202.

Parlamentarai 210 balsų persvara pritarė pasiūlymui paprašyti ES, kad mažiausiai trims mėnesiams būtų atidėtas „Brexit“ terminas, ir artimiausiu metu surengti balsavimą dėl pasitraukimo iš Bendrijos susitarimo, nors jį Bendruomenių Rūmai jau dukart atmetė.

Šis Bendruomenių Rūmų sprendimas reiškia, kad dabar premjerė Theresa May paprašys ES leisti atidėti jos šalies išstojimo iš Bendrijos datą. Tokiam pasiūlymui privalo pritarti visos likusios 27 ES šalys narės.

Vyriausybės teiktame pasiūlyme taip pat sakoma, kad jei JK visgi prireiks ilgesniam laikui atidėti pasitraukimą iš ES, šaliai teks dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Prieš šį balsavimą įstatymų leidėjai atmetė visus pasiūlymus dėl pataisų vyriausybės parengtam dokumentui. Be kita ko, nepritarta galimybei surengti antrą „Brexit“ referendumą.

Anksčiau šią savaitę Th. May perspėjo, kad toks trumpas „Brexit“ atidėjimas prasmingas tik tokiu atveju, jei parlamentas kovo 20-ąją pritars jos išsiderėtam skyrybų su Briuseliu susitarimui.

Priešingu atveju, premjerės teigimu, teks atidėti „Brexit“ ilgesniam laikui.

ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad būtų atviras ir ilgesnio termino nukėlimo galimybei, tačiau neaišku, ar tokiai pozicijai pritartų ES valstybės narės, ypač Prancūzija. Dėl termino nukėlimo vienbalsiai turi sutikti visos 27 šalys. ES šalių lyderiai ne kartą kartojo, kad sutiktų su „Brexit“ atidėjimu tik jeigu būtų pateikta aiški ir konkreti priežastis, kodėl prašoma daugiau laiko.

D. Tuskas sakė, kad per konsultacijas prieš ateinančią savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą „ragins ES27 būti atvirą ilgam pratęsimui, jeigu JK sutiks, kad būtina persvarstyti „Brexit“ strategiją ir siekti dėl jos konsensuso“.

D. Tuskas pirmininkaus kovo 21 dieną vyksiančiam viršūnių susitikimui Briuselyje. Jo metu lyderių gali būti paprašyta priimti sprendimą, ar kovo 29 dieną numatytas JK išstojimas iš ES turi būti atidėtas.

Ką galvoja Europa?

Taigi, šiuo itin įtemptu ir lemiamu metu svarbu išsiaiškinti, ką Europos lyderiai galvoja apie galimybę pratęsti 50 straipsnį – dvejų metų trukmės procesą, kurį Jungtinė Karalystė inicijavo 2017 metų kovo 29 dieną, rašo BBC.

Jenny Hill iš Berlyno:

„Pasitikėjimo iš esmės nebeliko“. Berlyne vis daugiau verslo ir politikos veikėjų dėl Jungtinės Karalystės jaučia susierzinimą ir pyktį. Nepaisant to, Vokietija pasirengusi padaryti viską, kas įmanoma, kad „Brexit“ įvyktų sklandžiai. Šalies kanclerė Angela Merkel turi vilties, kad tai įmanoma.

Viešai A. Merkel greičiausiai nepasisakys, ar remia 50 straipsnio termino pratęsimą, tačiau vyrauja įsitikinimas, jog tiek ji, tiek jos vyriausybė pasirengusi tam pritarti. Yra manančių, kad paramą užtikrinti vertėtų tik tuo atveju, jeigu britai gali konkrečiai išdėstyti savo argumentus ir lūkesčius. Be to, vis garsiau kalbama apie tai, kokių padarinių turės pratęsimas artėjantiems Europos Parlamento rinkimams. Kaip ten bebūtų, Vokietija suinteresuota išvengti „Brexit“ be susitarimo, nes jis turėtų itin neigiamos įtakos Vokietijos ekonomikai. Norėdama išvengti problemų, Vokietijos vyriausybė stengsis nesuklysti.

Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis mokslų daktaras Norvertas Roettgenas ragina tiek Jungtinę Karalystę, tiek Europos Sąjungą produktyviai išnaudoti papildomą laiką.

„Viskas labai karštligiška, isteriška, neaišku. Sulėtinkime tempą ir viską apmąstykime šaltu protu. Tikrai neištiks pasaulio pabaiga, jeigu pasinaudosime galimybe skirti daugiau laiko nusiraminimui ir svarbiausių akcentų išgryninimui. Jeigu bus daromas spaudimas, iš to nebus nieko gero“, – teigia jis.

Hugh Schofieldas iš Paryžiaus:

Kaip viena svarbiausių valstybių, turinčių sieną su Jungtine Karalyste, Prancūzija ypatingai nerimauja dėl „Brexit“ be susitarimo. Prakalbus apie galimybę suteikti Londonui daugiau laiko, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina kelti sąlygų. Jis tikrai nepritars termino ilginimui, jeigu tai paprasčiausiai tik prailgins kančias, o rezultato nebus.

Techniškai pratęsti terminą kelioms savaitėms visai nesudėtinga, teigia Elvire Fabry iš Jacqueso Delorso instituto Paryžiuje. Net jeigu antradienį Bendruomenių Rūmai būtų pritarę Th. May planui, pratęsimas vis tiek greičiausiai būtų neišvengiamas ir oficialiai patvirtintas per ateinančią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

„Ilgesnis pratęsimas kelia daugiau naujų problemų. Niekam nepatinka mintis, jog gegužę Jungtinė Karalystė gali dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tokia situacija tikrai nepageidaujama. Taigi, jeigu kalbame apie ilgesnį pratęsimą, privalome kalbėti labai konkrečiai, turėti labai aiškų tikslą – pavyzdžiui, tai pirmalaikiai rinkimai Jungtinėje Karalystėje arba naujas referendumas“, – teigia ekspertė. Jos vertinimu, pačią idėją Briuselis „vertina gana teigiamai“, tačiau pastarosiomis dienomis keli dalykai pakito.

„Juk niekas nesako: tebūnie, apsieikime be susitarimo. Tiesiog dabartinė situacija vargina: visi pervargę ir nekantrūs, ir neapleidžia jausmas, kad nelabai ką galime padaryti. Pirmiausia iniciatyvą turi rodyti britai“, – priduria E. Fabry.

JK Bendruomenių Rūmai
Foto: Sipa / Scanpix

Adamas Eastonas iš Varšuvos:

Lenkija: „Brexit“ be susitarimo – blogiausias scenarijus

„Jungtinės Karalystės žmonės nusprendė, kad šalis turi trauktis iš Europos Sąjungos, tad reikia šį klausimą pagaliau išspręsti. Priešingu atveju tai ne kas kita, o siaubingas pažeminimas“, – teigia jis.

Štai kaip situaciją vertina valdančiosios šalies partijos europarlamentaras Ryszardas Legutko: „Antras referendumas ar per ilgas vilkinimas taip pat būtų siaubingas pažeminimas“.

Aukščiausi šalies pareigūnai ne tokie kategoriški.

Lenkijos užsienio reiklų ministras Jacekas Czaputowiczius sutinka, kad Jungtinei Karalystei gali prireikti dar šiek tiek laiko.

„Matome, kas dedasi Jungtinėje Karalystėje – balsavimai, išankstinės nuomonės, kaip jie gali baigtis. Galbūt tikrai teks kiek pratęsti terminą, galbūt reikia daugiau laiko apmąstyti situaciją. Mūsų vertinimu, „Brexit“ be susitarimo – blogiausia, kas gali nutikti“, – Lenkijos parlamente jis sakė žurnalistams.

Varšuvai pasirūpinti vieno milijono Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lenkų teisėmis ir toliau išlieka esminis prioritetas, tad abejų valstybių vyriausybės palaiko „nuolatinį kontaktą“. Visgi Lenkija tikisi susitarimo ir sklandaus pereinamojo laikotarpio. Viskas dėl to, kad Jungtinė Karalystė – trečioji pagal dydį Lenkijos prekybos rinka.

Anna Holligan iš Roterdamo:

Nyderlandai laukia ir viliasi geriausio, o Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas BBC sako, kad jo šalis „geranoriškai“ žiūrės į bet kokius prašymus pratęsti 50 straipsnio terminą. „Tik neturint aiškaus tikslo tas pratęsimas nieko neišgelbės“, – perspėja jis.

Mantra „tikėkimės geriausio, ruoškimės blogiausiam“ labai gerai iliustruoja Nyderlandų požiūrį, o S. Blokas priduria: „Laukiu bet kokio sprendimo, kuris padėtų išspręsti šią problemą, bet tai pirmiausia Londono užduotis‘.

Nyderlandai niekada nenorėjo, kad Jungtinė Karalystė paliktų Europos Sąjungą, tačiau visada gerbė jos pasirinkimą. Dabar bet kokį termino pratęsimą jie vertina kaip prikibusio pleistro pašalinimą – kuo lėčiau tai daroma, tuo labiau skauda.

„Nyderlandai jūsų natūralūs vartai į Europą. Čia stabili vyriausybė. Nesėdime rankų sudėję, nepanikuojame, ruošiamės visiems galimiems scenarijams“, – sako šalies diplomatijos vadovas.

Jamesas Reynoldsas iš Romos:

Italija pirmiausia nori aiškiai išgirsti, ko britai nori. Šalis pasirengusi remti 50 straipsnio pratęsimą su dviem sąlygomis: jeigu Jungtinė Karalystė suprantamai paaiškins, ko tiksliai nori, ir jeigu Jungtinė Karalystė tiksliai įvardins, kiek tiksliai papildomo laiko jai reikia.

Italijos teigimu, Jungtinės Karalystės vyriausybė nemeluoja sakydama, kad nenori trauktis be susitarimo, BBC sakė vienas anonimu pageidavęs išlikti Italijos politikas.

Kita vertus, Italija neslepia besiruošianti ir pasitraukimo be susitarimo variantui. Per ateinančias kelias dienas šalies vyriausybė viliasi priimti rinkinį naujų teisės aktų, susijusių su svarbiausiais prioritetais: piliečių teisėmis, finansiniu stabilumu ir parama verslui.

Kitą savaitę Italijos valdžia ketina rengti specialias paskaitas šalies uostuose ir paaiškinti, kas pasikeistų „Brexit“ be susitarimo atveju.