„Europos vyriausybės tiesiogiai susijusios su su sisteminiais, neteisėtais ir dažnai smurtiniais veiksmais prieš pabėgėlius, taip pat su tūkstančių prieglobsčio prašytojų kolektyviniais išsiuntimais į apleistas ir nesaugias stovyklas Bosnijoje ir Hercegovinoje“, – sakoma pareiškime, kuris trečiadienį buvo paskelbtas organizacijos interneto svetainėje.

Pareiškime sakoma, kad Europos šalių vyriausybės „pirmenybę teikia pasienio kontrolei, o ne tam, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų, pro pirštus žiūrėdamos į žiaurius pabėgėlių puldinėjimus, kuriuos vykdo kroatų policija“.

Trečdalis pabėgėlių, kuriuos apklausė teisių gynėjai, skundėsi kroatų policijos piktnaudžiavimu ir smurtu.

„Žmonės, bėgantys nuo karo ir persekiojimo, patiria kroatų policijos smurtą ir apiplėšimus“, – pabrėžia teisių gynėjai.

Jų duomenimis, Bosnijos ir Hercegovinos stovyklose, esančiose Velika Kladušos ir Bichačo miesteliuose netoli sienos su Kroatija, yra 5,5 tūkst. moterų, vyrų ir vaikų. Šie iš Kroatijos išsiųsti pabėgėliai gyvena senų fabrikų teritorijose be būtinų patogumų.

Bosnija ir Hercegovina negali pasiūlyti jiems adekvačios apsaugos ir deramų gyvenimo sąlygų, stichiškai (atsiradusiose) pabėgėlių stovyklose viešpatauja antisanitarinės sąlygos: pabėgėliams trūksta karšto vandens, medicininės pagalbos ir prekių“, – skelbia „Amnesty International“.

Organizacija perspėja, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje bręsta humanitarinė krizė dėl ten esančių neorganizuotų pabėgėlių stovyklų.

Zagrebas savo ruožtu visus įtarimus paneigė.

Vidaus reikalų ministras Davoras Božinovičius reaguodamas į „Amnesty International“ ataskaitą trečiadienį sakė, kad Kroatija turi užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nes yra prie išorinės ES sienos.

Jo pareiškime sakoma, kad migrantai, kuriems sutrukdoma patekti į Kroatiją, dažnai „neteisingai kaltina“ policijos pareigūnus smurtu, vildamiesi, kad tokie kaltinimai padės jiems patekti į šalį.

Pernai Kroatija užregistravo 8 207 bandymus nelegaliai patekti į jos teritoriją. Tai 70 proc. daugiau palyginti su ankstesniais metais.

Nuo 2016-ųjų valstybinės institucijos ir pilietinės visuomenės grupės pareiškė 202 įtarimus dėl policijos smurto prieš migrantus, sakė ministras ir nurodė, kad nė vienas šių atvejų nebuvo patvirtintas.