Pastangų užtikrinti taiką simboliu tapusio 83 metų veikėjo šalininkai skandavo šūkius ir meldėsi prie budistų šventovės kalnų mieste Dharamšaloje, kur Dalai Lama, 1959 metais pabėgęs nuo pražūtingų kinų represijų Tibete, įkūrė vyriausybę tremtyje.
Maldininkai mojavo spalvingomis „sniegynų liūtų“ vėliavomis, Kinijos laikomomis separatizmo simboliu ir uždraustomis Tibete.
Kai kurie savo veidus buvo išmarginę vėliavos spalvomis ir užrašais „Laisvasis Tibetas“.
Pats Dalai Lama sukilimo sukakties minėjimo ceremonijoje nedalyvavo, bet joje buvo egzilinės Tibeto vyriausybės administracijos aukšto rango atstovų ir svečių iš užsienio.
Tautinius kostiumus vilkintys atlikėjai šoko ir dainavo svečiams, tarp kurių, anot organizatorių, buvo dešimties šalių parlamentų narių.
Žuvusieji Kinijai žiauriai malšinant tibetiečių sukilimą buvo pagerbti tylos minute. Vyriausybė tremtyje teigia, kad šių aukų yra dešimtys tūkstančių.
Didelę Himalajų plynaukščių ir kalnų teritoriją apimantis Tibetas, kuriame gyvena daugiausiai budistai, XX amžiaus pradžioje paskelbė nepriklausomybę nuo Kinijos, bet Pekinas 1951 metais susigrąžino kontrolę šiame regione, pasiuntęs tūkstančius karių.
Dalai Lama, kuris 1937-aisiais, būdamas vos dvejų metų, buvo pripažintas Tibeto budistų aukščiausiojo dvasinio lyderio 14-uoju įsikūnijimu, po Kinijos kariuomenės įsiveržimo buvo paskelbtas valstybės vadovu.
Jo santykiai su Pekino vyriausybe buvo įtempti. Kai Kinija 1959 metų kovo 10-ąją pakvietė Dalai Lamą dalyvauti viename renginyje be savo asmens sargybinių, tibetiečiai išsigando, kad Pekinas nori jų lyderį įvilioti į spąstus ir sukelti jam pavojų.
Tuo metu prie jo vasaros rūmų susirinkę tūkstančiai Dalai Lamos šalininkų stengėsi neleisti jam išvykti; dar tūkstančiai surengė demonstraciją Lhasoje, reikalaudami, kad kinai pasitrauktų.
Pekinas pasiuntė į Tibetą daugiau karių. Prasidėjus skerdynėms, daugybė pabėgėlių kirto sieną su Indija ir atvyko į Dharamšalą. Šis miestas jau anksčiau buvo tapęs prieglobsčiu daugeliui nuo kinų represijų pabėgusių tibetiečių.
Dalai Lama sugebėjo nepakliūti į Kinijos valdžios rankas ir pabėgo į Indiją persirengęs kareiviu, lydimas savo šalininkų per dvi savaites trukusią sekinančią kelionę Himalajų kalnais.
Pasiekęs Dharamšalą jis įkūrė egzilinę vyriausybę ir pareikalavo autonomijos Tibetui. Šio tikslo Dalai Lama tebesiekia ir per kelis dešimtmečius pelnė pasaulio pagarbą kaip įtakingas nesmurtinio pasipriešinimo veikėjas. 1989 metais jam buvo paskirta Nobelio taikos premija.
Dalai Lama tebėra rakštis Kinijos pašonėje: Pekinas griežtai atmeta bet kokius pasiūlymus suteikti Tibetui autonomiją ir laiko tibetiečių dvasinį lyderį pavojingu „separatistu“.
Pekinas kaltinamas tęsiantis regiono gyventojų persekiojimą už jų politinius ir religinius įsitikinimus, bet tvirtina, kad tibetiečiams buvo užtikrinta didelė laisvė ir ekonomikos augimas.